PARAFJALĖ

 Mjekėsia shkencore, por edhe ajo alternative, pėrkatėsisht e ashtuquajtura biomjekėsi, qė mbėshtetej nė pėrvojėn e pasur tė mjekėsisė popullore, po bėjnė ē'ėshtė e mundur nė diagnostifikimin dhe shėrimin e majasėllit (hemorroideve). Ato, nė disa pikėpamje, mund ta ndihmojnė, por edhe ta pėrjashtojnė njėra - tjetrėn.  Sido qė tė jetė, mbetet ēėshtje e hapur, si t“i themi majasėllit: ndal njėherė! Si t'ia vėmė digėn kėsaj lėngate aq tė pėrhapur qė pa fije mėshire gėlltit edhe jetėra tė njerėzve? Si ta hulumtojmė sėmundjen dhe si ta  shėrojmė veten po edhe tė tjerėt?  Analitikėt evropianė theksojnė se mbi gjysma e popullsisė tė moshės madhore lėngojnė nga majasėlli!...
 Nė njė gjendje tė tillė alarmante prore mbi-zotėrojnė mendime shqetėsuese si tė marrim masa parandaluese, si ta gjejmė mėnyrėn mė tė mirė tė pengimit dhe tė shėrimit me barna natyrore?
Tė sėmurėt kėrkojnė kėshilla dhe ndihmė mjekėsore, si dhe mbrojtje individuale dhe shoqėrore nga rreziqet qė mund tė shkaktohen nga pėrhapja e sėmundjes sė majasėllit, qė e stėrmundon organizmin e tyre.
Megjithė rezultatet e arritura nė lėmin e mjekėsisė bashkėkohore, kur bėhen pėrpjekje tė pareshtura pėr tė kėrkuar barnat, madje edhe pėr shėrimin e shumė sėmundjeve tė ndėrli-kuara, deri para do kohėsh tė pashėrueshme, kohėve tė fundit hetohen pėrpjekjet nė lėmin e mjekėsisė alternative qė mbėshtetet nė pėrvojėn e mjekėsisė popullore nė gjetjen dhe pėrdori-min e barnave natyrore pėr parandalimin dhe shėrimin e disa sėmundjeve tė cilat mjekėsia shencore bashkėkohore nuk ka arritur plotėsisht t'i parandalojė, t'i lehtėsojė, apo edhe tėrėsisht t'i shėrojė!...
Nė fakt, nė kėtė pikėpamje, vėrehet njė gėrshetim i ndėrsjellė, madje edhe bashkėve-prim i njeriut me natyrėn. Si parakusht pėr thellimin e njohurive shkencore, tashmė edhe specialistėt e mjekėsisė i nderojnė, i ēmojnė dhe parapėlqejnė format e shėrimit pėrmes barnave natyrore - popullore, qė gjithėsesi ėshtė njė hap cilėsor nė lėmin e biomjekėsisė.
Ky doracak, pra, pėrfshin trajtimin e njė pėrvoje tė lashtė, tė  pėrcjellur brez pas brezi deri nė ditėt e sotme, por edhe tė pėrparuar, qė ka tė bėjė me shėrimin e sėmundjes sė maja-sėllit (hemorroideve), gjithnjė duke pasur pikėmbėshtetje mėnyrėn e mjekimit me bari-shte natyrore, tė pėrgatitura me kujdes dhe me njė mėnyrė tė veēantė si bari vėrtet shėrues. Porse, sot, e shoqėruar me njohuri shkencore, e pasuruar edhe me pėrvoja tė vėrtetuara  tė biomjekėsisė, nė tė shumtėn e herave ėshtė treguar edhe mė efektive nė parandalimin dhe shėrimin e kėsaj sėmundje shumė tė pėrhapur jo vetėm nė mjedisin tonė, por edhe kudo gjetiu.
Dėshmi e kėtij suksesi shėrues ėshtė edhe ky doracak qė ka pėr qėllim afirmimin e shėrimit pėrmes metodave tė vėrtetuara tė biomjekė-sisė!... Dėshmi edhe mė e fortė janė vetė tė shėruarit qė e njoftojnė kėtė pa mėdyshje!...

 


HISTORIKU I SĖMUNDJES

Majasėlli (hemorroidet) ėshtė sėmundje trashėguese intelektuale qė u paraqitet njerėzve tė cilėt qėndrojnė ulur gjatė nė karrige; ėshtė sėmundje e shoferėve, si dhe e njerėzve qė merren me ngritjen e peshave. Kjo sėmundje ka shėnja paralajmėruese te tė gjithė tė sėmurėt e veēanėrisht u paraqitet grave nė fillim tė ngjitjes me barrė me kruajtje dhe i pėrcjell gjatė tėrė kohės sė shtatzėnėsisė deri nė lindje tė foshnjes, madje dhe pas lindjes. Ka tė ngjarė se kėto gjene tė nėnės foshnja i fiton, apo i trashėgon qė nė embrion. Detyrė mbi detyrė, si pėr tė mėdhenj e tė vegjėl, ėshtė se si njerėzve tė sėmurė t'u japim vullnet e dėshirė pėr jetė...
Majasėlli te tė sėmurėt mė se shpeshti paraqitet brenda, nė zorrė tė trashė, si dhe nė lėkurė. Pikėrisht pėr kėtė quhet majasėll i brendshėm dhe  majasėll i jashtėm.
Tė sėmurėve, qė majasėlli u shfaqet nė lėkurė, shpesh mbrojnė veten: "Asgjė s'kam  brenda nė bark (nė zorrė)!", duke mos ditur se ēerdhja e madhe e majasėllit ėshtė pikėrisht nė zorrė tė trashė. Prej andej majasėlli pėrhapet nė pjesė tė tjera tė trupit, dhe mund tė shkaktojė dėme tė mėdha nė organet e tjera, qė pastaj shėrohen me shumė vėshtirėsi. Tė sėmurėt zakonisht kanė tė kruara gjatė natės, por ka raste qė zorra e trashė kruhet edhe gjatė ditės.
Tė sėmurėt nga majasėlli si dhe ngritėsit e peshave janė nė fytyrė tė zbehtė, lėngojnė nga pagjakėsia, sepse u ėshtė paraqitur gjakderdhja nė zorrė tė trashė.
Nė popull thuhet se majasėlli ėshtė mbi 300 llojesh! Me kėtė shprehje ata duan tė bėjnė me dije se majasėlli ėshtė kronik, madje shumė i pėrhapur, qė shprehet nė forma tė ndryshme, si te tė moshuarit po ashtu edhe te tė rinjtė.
Nga kėrkimet e bėra dhe bisedat me tė sėmurėt, si dhe nga letėrsia e mjekėsisė nė kohėt e vjetra, shihet se majasėlli ėshtė trashė-gues, nga gjenet e babait apo tė nėnės. Pėr fat tė keq, ato janė pėrcjellur brez pas brezi.  Shumė tė sėmurė nuk mund tė pajtohen me kėtė konstatim, por ka edhe tė tillė qė nė mėnyrė tė sinqertė pranojnė e pohojnė: "Tė gjithė nė familje lėngojmė nga majasėlli. Djalli e marrtė vesh kėtė!". Si i tillė, mė sa dihet, majasėlli ėshtė trashėgues dhe nuk ėshtė sėmundje ngjitėse. Kjo lėngatė nuk i zgjedh shtresat e njerėzve: shtresė e lartė, e ulėt, e pasur, e varfėr!
Majasėlli ėshtė sėmundje ,,e tė fshehtėve" siē e emėrtojnė nė disa vende, por e keqja nuk fshehet! Fshehja e sėmundjes, njerėzve ua keqėson dhe zvarritė pėrmirėsimin e gjendjes shėndetėsore. Ka raste kur tė sėmurėt shfryjnė mllefin e tyre me pesimizėm. ,,Po tė tregoj fije e pėr pe, s'kam asnjė fije shprese!"
Mospengimi me kohė i pėrhapjes sė majasėllit, mund tė shndėrrohet nė kokrra kanceri qė pastaj janė edhe vdekjeprurėse.

 


MAJASĖLLI DHE MJEKĖSIA

Emėrtimi mjekėsor shkencor: hemorroide pėr majasėllin, nė gjuhen shqipe ėshtė  fjalė me prejardhje turke - majasil - qė do tė thotė "rrjedhje gjaku", dhe posaēėrisht ka tė bėjė me majasėllin e jashtėm dhe tė brendshėm nė zorrėn dymbėdhjetėgishtore, apo nė zorrėn e trashė. Kjo ndėrlidhet prore pėr njė kruajtje qė pėrcillet para dhe pas jashtėqitjes sė vėshti-rėsuar dhe tė shoqėruar me kapsllėk. Ndėrsa, me fjalėn majasėll, (majasil), qė pėrdorėt edhe nė gjuhėn e popullit, spektri i shfaqjeve tė sėmundjes qė shoqėrohet me kruajtje deri nė gjakderdhje edhe nė pjesėt e tjera tė trupit, ėshtė shumė mė i gjerė. Kėshtu, edhe emėrtimi majasėll del shumėpėrfshirės.
Cilat janė shenjat e para tė paraqitjes sė kėsaj sėmundjeje?
 Tė sėmurėve gjithnjė u janė vėrejtur shenjat e sėmundjes nė lėkurė, nė duar, nė thembra si dhe nė zorrė tė trashė. Ajo shoqėrohet me kruajtje  tė padurueshme dhe pas saj me njė gjakderdhje tė lehtė pas kruatjes, pas jashtė-qitjes, etj. Shfaqen dhembje tė herėpashershme gjatė jashtėqitjes nė thellėsi tė zorrės sė trashė dhe me djegie nė anėn dalėse tė saj. Kėto janė shfaqjet e jashtme.
Por, pėr mjekėsinė prore ėshtė enigmė e pazgjidhur krtitike, se cilat janė shkaqet qė e shkatojnė kėtė sėmundje? 
Njė ndėrlidhje trashėguese e kėsaj sėmundje duket se ėshtė e pashmangshme. Ndėrsa tė sėmurėt, pos tė tjerash, lėngojnė edhe nga ciroza e mėlēisė (alkoolikėt kronikė), bronkiti kronik, kolla e thellė te duhanxhinjtė, tė ndejurit gjatė ulur nė karrige dhe nė hapėsirė tė mbyllur, (shoferėt, intelektualėt), si dhe te ata qė ngrisin peshė tė rėndė nė punė dhe tek shtatzėnat (gjatė dhe pas shtatzėnėsisė). 
Njė nga rreziqet e skajshme qė shfaqen  gjatė sėmundjeve nga hemorroidet janė tumoret kancerozė qė ekziston rreziku tė shfaqen pas lėngimeve tė gjata dhe pa trajtim tė nevojshėm parandalues - shėrues. Kanceri kryesisht shfa-qet nė zorrėn e trashė dhe mund tė pėrhapet edhe nė zona tė tjera tė organizmit!...
Mė sa shihet, njerėzit  kanė treguar prirje pėr ta  fshehur majasėllin dhe janė pėrpjekur qė tė gjejnė mėnyra e barna tė ndryshme pėr shėrimin dhe lehtėsimin e tij! Ka raste kur njerėzit kanė vdekur nga pezmatimi i hemorro-ideve dhe shumė vonė ėshtė marrė vesh, apo fare s'janė ditur shkaqet e vdekjes!...
Fatbardhėsi qė sėmundja e majasėllit tash diagnostifikohet mbi bazėn e shenjave dhe me ndihmėn e radiologjisė. Kjo punė lehtėson dhe i ēel udhė si mjekut, mjekut popullor (biomje-kėsor), si tė sėmurit, pėr tė bėrė me kohė trajtimin pėrkatės.  Por, ėshtė e njohur se edhe mjekėsia shkencore, diagnozėn e sėmundjes sė hemorroideve e cilėson si diagnozė tė pėrgji-thshme, hemorroide, por ēfarė fshehet pas kėsaj sėmundje, mbetet enigmė e mjekėsisė bashkė-kohore.
Shenjat e majasėllit kronik  te tė sėmurėt mund tė hetohen nga njė shikim i kujdesshėm me ē“rast hetohet plasaritja e duarve dhe e kėmbėve, kruajtja, si dhe kapsllėku.
Tė sėmurėt nga majasėlli duhet tė jenė nė raporte tė mira me mjekėt. Nė mos asgjė, ata mund t'ua ofrojnė ndonjė kėshillė mjekėsore, qė iu ndihmon shumė nė pėrkujdesje para-ndaluese, posaēėrisht nė mėnyrėn e tė ushqy-erit, pėrkatėsisht ushqimit dietal. Ata qė nuk i pėrfillin kėshillat dhe pėrvojat e tė tjerėve, nė gjetjen e udhėve tė reja, i krijojnė vetes dhe rrethit tė ngushtė kokėēarje.
Tė sėmurėt mendojnė se bėhen tė mėrzit-shėm, nėse kėrkojnė udhėzime,  mėnyrė se si tė shėrohen dhe te cili mjek tė shkojnė?!...
Nė rastet mė tė rėnda tė sėmurėt nė kontakte me mjekėt sugjerohen qė tė bėjnė edhe ndėrhy-rje kirurgjikale, pra u parapėlqehet operacioni, qė jo gjithėherė tregohet i pa sukseshėm, ngase sėmundja sikur shartohet, pra shfaqet sėrish, nėse tė sėmurėt nuk u pėrmbahen  saktėsisht udhėzimeve pėr kujdesin pas operacionit.
Prandaj, jo pa arsye, tė sėmurėt, tė pakėnaqur dhe nė gjendje depresioni, pyesin: a mund t“i iket ndonjėherė kėsaj gjendjeje tė padurueshme?...
Duke menduar nė mėnyrė tė arsyeshme, nė rastet kur mjekėsia shkencore nuk tregohet e suksesshme, dhe jo vetėm atėherė, tė sėmurėt kėrkojnė shėrim edhe me metodat e mjekėsisė popullore, qė  tashmė tė prirur nga njė pėrparim i theksuar shkencor mjekėsor, po e quajmė biomjekėsia, apo mjekėsia natyrore.

 


MJEKĖSIA POPULLORE - BIOMJEKĖSIA
DHE MAJASĖLLI

Tė sėmurėt qė e marrin barin shėrues pėrkatės me pėrbėrės natyrorė, gjatė pėrdorimit tė tij, pėrkatėsisht gjatė kurimit, ėshtė e udhės qė pėr ēdo ndryshim, tė kėrkojnė kėshillėn edhe ndihmėn e duhur prosfesioniste. 
Kura e parė e barit shėrues ėshtė provė e mirė, nė mos duhet shtuar, apo munguar sasinė e barishteve, qė pėrdoren. Pėr ata persona qė majasėllin e kanė tė shprehur nė tėrė trupin, me kruajtje, si dhe kanė gjakderdhje tė theksuara nė zorrė tė trashė, duhet tė pėrdoren dy kura: njėra pėr tė ngrėnė, kurse tjetra pėr t'u lyer nė mbrėmje.
Konsultimet, kėshillat, bisedat si dhe shkė-mbimi i pėrvojave me njerėz tė sėmurė dhe me specialistė tė tjerė, i largojnė  paragjykimet e mundshme dhe i tejkalojnė botėkuptimet e gabuara pėr sėmundjen e majasėllit (tė hemo-rroideve).
Tė gjithė tė sėmurėt duhet tė bėjnė pėrpjekje qė tė mos lejojnė t'i mund sėmundja, me dėshi-rė pėr tė mbijetuar, por edhe tė ngadhėnjejnė mbi atė me kujdes pėr shėndetin e pėrhershėm tė tyre. Nė rast se dyshojnė nė ilaēe tė ndryshme, qė janė dėshmuar tė dėmshme pėr organizėm, mund tė heqin dorė, dhe tė kėrkojnė ndonjė bar tjetėr shėrues mė tė dobishėm.
Zgjedhja e mjekut specialist apo popullor nga tė sėmurėt ėshtė e lirė. Kėshilloj: "Zgjedh udhėn mė tė lehtė pėr mjekim!"
I sėmuri nuk duhet tė demoralizohet e as tė shndėrrohet nė njeri dembel. Ngrohtėsia e marrėdhėnieve mjek - i sėmurė i shmang dyshi-met, shqetėsimet e tepruara, madje edhe frikėn, qė e keqėson edhe mė shumė shėndetin.

 


MELHEMET POPULLORE, PJESĖ
E KULTURĖS SĖ LASHTĖ

Gjatė pėrpjekjeve pėr ta njohur zhvillimin e botės bimore si dhe praktikėn mjekėsore tė pėrdorimit tė barishteve me qėllim mjekimi, shpalosa njė literaturė tė pasur qė mė ndihmoi nė zgjėrimin e njohurive pėrkatėse.
Duke pėrfillur mendimet e akademik Musa Haxhiu, kur thoshte: ,,Parapėlqehet qė secili mjek tė zotėrojė njohuri edhe nga lėmi i mjekėsisė popullore", iu qasa kėsaj teme nga kureshtja humane pėr zotėrimin e njohurive qė kanė tė bėjnė me zhvillimin e pėrgjithshėm tė shkencės, tė kulturės shėndetėsore, mė shumė tė asaj qė jeton e kėrkohet tė pėrhapet nė popull, qė pastaj t'i kthehet atij, dhe mjekėsisė bashkėkohore. Duke mos pasur mėtime profe-sioniste, por kryekėput humane e njerėzore, nga burimet e vendlindjes sime veēova barin shėrues tė majasėllit, i cili drejtpėrdrejt apo nė mėnyrė tė tėrthortė e ka fillin nė traditėn edhe tė banorėve tė Vitakut tė Drenicės (Kosovė).
Letėrsia e mjekėsisė njeh edhe barna tė tjera natyrore - popullore, shpesh tė emėrtuara si melheme. Pjesė e kėsaj kulture tė lashtė janė shėrimet e moēme me barishte.
Bari i majasėllit del, rritet dhe zhvillohet nė tokė djerrinė.
Barin shėrues, pas pėrpunimit tradicional, qė ėshtė pėrcjellur brez pas brezi, vendėsit e kanė pėrdorur kohė pas kohe pėr vete, po edhe pėr tė sėmurė tė anėve tė tjera. Pėrdorimi i pėrhe-rshėm i kėtij bari natyror ėshtė tregues qė dėshmon se banorėt e fshtarave pėrreth gjithnjė kishin pėrjetuar kohė tė vėshtira nga sėmundjet e hemorroideve.
Tė dhėnat e para pėr barin e majasėllit si bimė mjekėsore i kam hasur edhe nė disa shkrime tė kohės.
Vetitė shėruese tė kėtij bari i kam pėrdorur edhe vetė.
Kėrkimi i sėmundjes sė majasėllit ėshtė shenjė qė shpie tė shihen edhe sėmundjet e tjera qė  paraqiten  nė kohė dhe rrethana tė caktuara.
Nga kėrkimet qė janė bėrė, sidomos gjatė shfletimit tė letėrsisė mjekėsore, theksohet se mė sė gjysma e  banorėve tė moshės madhore lėngojnė nga sėmundja e majasėllit!
Mjekėsia popullore ėshtė lėnė pas dore sidomos gjatė sundimit tė socializmit. Ajo, nė njėfarė mėnyre ėshtė pėrbuzur e trajtuar si joshkencore, kinse nuk ka dhėnė kurrfarė rezu-ltatesh shėruese. I vetmi pranim i mjekėsisė popullore ka qenė se njerėzit i ka organizuar nėpėr fshatra qė tė vjelin bimėt mjekėsore, tė cilat i kanė grumbulluar e pėrpunuar nėpėr fabrika!
Por, nė vendet mė tė pėrparuara evropiane dhe botėrore u shtuan pėrpjekjet pėr trajtimin e drejtė tė mjekėsisė popullore, pėrkatėsisht biomjekėsisė, apo mjekėsisė natyrore, duke krijuar njė sistem tė tėrėsishėm ritmik nė pėrparimin e mjekėsisė nė pėrgjithėsi dhe futjen e saj nė praktikėn e vėrtetuar dhe shkencore nė mėnyrat e shėrimit tė shumė sėmundjeve.
Ishin pikėrisht kėto prirje qė mė nxitėn pėr ta pėrparuar metodėn e shėrimit tė majasėllit me barishte natyrore.

 


AJRI I PASTĖR DHE
 SHETITJET E VAZHDUESHME

Pėrpjekjet qė tė jam afėr mjekėsisė bashkėkohore mė nxitėn tė hetoj se si ndėr ne, mė herėt, por edhe aktualisht, mjekimi alter-nativ biomjekėsor, i njohur ndėr ne si mjekėsi popullore, nuk ėshtė pėrfillur. Ajo ėshtė injoruar tėrėsisht, duke synuar se mjekėt bashkokėkohės arritėn ēdo gjė! Vetėm mjekė-sia kineze, sa kam hetuar, ka pasur njė konsideratė tė theksuar ndaj traditės sė lashtė tė mjekėsisė popullore, dhe si e tillė, ajo, nė mėnyrė tė ndėrsjellė, huazoi dhe i ndihmuan njėra-tjetrės, gjetėn mesin e artė! Sipas parimit tė mirėnjohur tė filozofisė dhe tė jetės kineze tė gjitha shfaqet jetėsore tė mikrokozmosit dhe makrokozmosit, pra edhe tė qenies sė njeriut nė kėtė rast, zhvillohen dhe mund tė ndahen sipas parimit Jing-Jang. Dhe kur manifestohet ndonjė sėmundje, atė nuk duhet kėrkuar vetėm nė njėrėn anė, por nė tė dy anėt. Pėr rastin tonė konkret, sipas tyre, kur shfaqenen probleme sėmundjeje nė zorrėn e trashė, shkaqet do kėrkuar edhe nė organet e frymėmarrjes, prore sipas parimit tė sipėrpėrmendur dhe shėrimi duhet bėrė nė dy drejtimet!...  Ata qė lėngojnė nga majasėlli, kanė probleme tė theksuara edhe nga bronkiti kronik, apo edhe shkallė mė tė larta tė sėmundjes sė mushkėrive. Duhanxhijtė prore i "sėmurin" mushkėritė mė pimjen e tepruar tė duhanit, dhe tė tillėt ankohen edhe nga vėshtirėsitė e jashtėqitjes, kapsllėkut, e deri tė hemorroidet. Pikėrisht kėtu qėndron edhe gėrshėtimi i shėrimit me bar majasėlli pėr ngrėnie, lyrje dhe shoqėrorizimi me "Koktej-ēaj", pėr tė mbėrri njė spektėr mė tė gjėrė tė ndikimit nė organizėm, i cili duhet mobilizuar gjithanshėm pėr t“u imunizuar e rezistuar mė shumė sėmundjen e majasėllit. Atyre qė lėngojnė nga hemorroidet, u parapėlqej dalje nė ajėr tė pastėr dhe shėtitje tė vazhdueshme!... Duhet qė tė kujdesen pėr mushkėritė, pėr tė mos pasur vėshtirėsi me zorrėn e trashė!...

 


MAJASĖLLI NĖ ZORRĖ TĖ TRASHĖ,
NĖ GOJĖ DHE NĖ GJUHĖ

Melhemi i pėrgatitur nė gotėn e veēantė pėrdoret pėr mjekimin e zorrės sė trashė, duke e lyer me gisht zorrėn nė mbrėmje, para se i sėmuri tė fle. Dora apo gishti duhet tė jenė tė pastra dhe, gjithsesi duhet t'i shmangemi pastrimit me sapun. Nė vend tė sapunit tė sėmurėt duhet tė pėrdorin shampo tė hithrės apo tė kamomilit. Me tė njėjtin melhem tė sėmurėt duhet ta lyejnė majasėllin qė u ėshtė paraqitur nė lėkurė, njė herė nė mbrėmje. Nėse majasėlli paraqitet jashtė zorrės sė trashė, nė organe gjenitale, atė duhet ta lyeni po ashtu me kėtė melhem nė mbrėmje dhe nuk guxoni ta ngacmoni, sepse mund tė pezmatojė dhe si rrjedhojė paraqiten pasoja tė tjera tė sėmundjes.
Tė sėmurėt duhet tė jenė tė pėrpikėt e po ashtu edhe mjekėt kur e caktojnė diagnozėn e sėmundjes. Ka raste kur tė sėmurėve iu para-qitet majasėlli nė gojė, nė mish tė dhėmbėve si dhe nė gjuhė. Mjekėt e dhėmbėve shpesh e kanė cilėsuar kėtė si sėmundje tė dhėmbėve apo infektim i gojės, dhe kanė propozuar qė i sėmuri t'i heq disa dhėmbė! Mė vonė ėshtė konstatuar se fjala ėshtė pėr shfaqjen e majasėllit nė gojė, pėrkatėsisht nė mish tė dhėmbėve.  Tė sėmurėve tė tillė ua propozoj melhemin, tė cilin e pėrdorin nė mbrėmje, duke e mbllaqitur nė gojė e pastaj mund edhe ta pėrpijnė. Kėshillohen tė sėmurėt qė tė mos pijnė ujė pas pėrdorimit tė melhemit, sepse goja ėshtė e lyer pėr qėllime shėrimi.
Bari popullor - natyror pėr shėrimin e majasėllit (hemorroideve), i pėrgatitur si ushqim,  ėshtė i njohur me shekuj, i provuar, madje edhe i ruajtur deri nė ditėt e sotme, qė ndihmon, lehtėson dhe shėron me sukses majasėllin nė zorrėn e trashė dhe nė lėkurė; ndal gjakderdhjen, liron kapsllėkun, shėron plasaritjet brenda dhe jashtė (nė fund tė zorrės dhe nė lėkurė), si melhem qė lyhet para se tė bie nė gjumė.
Me kombinimin e disa barishteve tė tjera natyrore qė treten nė barin shėrues, pėrgatitet bari pėr shėrimin e pezmatimit tė zorrės (kolitit kronik), ulēerės kronike, pėrdredhjen ose rrotullimin e zorrėve (diverkulloza), si dhe lidhjen e zorrės nyjė (ileusi). Kėto sėmundje shėrohen mė ngadalė dhe duhet tė pėrdoren sė paku tri kura tė barit si ushqim, si dhe "Koktej-ēaji", mundėsisht nė pranverė dhe nė vjeshtė.
Kura e barit shėrues tė majasėllit ėshtė e shoqėruar me njė lloj ēaji tė pėrzier me pėrbėrje tė bimėve mjekėsore. Pra, me pėrdorimin e kėtij bari shėrues tė sėmurėt e derdhin majasėllin pėrmes zorrės sė trashė me jashtė-qitje si dhe me ushqim dietė.  Nė kėtė mėnyrė majasėlli shėrohet shkallė-shkallė, duke u mbyllur plasaritjet nė zorrė tė trashė si dhe nė lėkurė, pa ndėrhyrje kirurgjike.
Pėr ēdo rast tė sėmurėve nga hemorroidet (kur  zorra e trashė iu del jashtė), kėshillohet qė ēdo mėngjes tė bėjnė njė ushtrim gjimnastikor, nė tė parė  tė thjeshtė, por qė mund tė jetė vėrtet i dobishėm. Nė vend qė hemorroidet qė i dalin jashtė t'i fus me dorė nė zorrė, le tė zbresin duke u zvarritur ēdo mėngjes tri herė nė ditė nėpėr shkallė tė shtėpisė me kokė teposhtė,  derisa tė arrijnė nė fund tė tyre. Kėshtu zorra e trashė mė natyrshėm mund tė futet vetvetiu brenda! Po qe se ushtrimin nuk mund ta bėjnė tri herė nė ditė, mjafton edhe njėherė nė ditė, nė mėngjes. Pas njė pushimi tė shkurtėr, mund ta pėrdorin "Koktej-ēajin" e pastaj tė hanė barin shėrues, sipas udhėzimeve.
Pas ngrėnies sė ilaēit tė sėmurėt tė mos pijnė ujė pėr afro 10-15 minuta.
Sasia e barit shėrues ėshtė njė kilogram, i pėrgatitur si ushqim, qė merret pėr ēdo ditė nga njė lugė kafeje nė esėll (nė mėngjes - nė bark tė zbrazėt), kurse vatrat e hapura nė fund tė zorrės

 

 

 

 

 

 

 

 

Fig. 3. Zorra e trashė


dhe nė lėkurė, nė mbrėmje gjithnjė lyhen me melhem.
Tė sėmurėt qė pėrcaktohen ta pėrdorin  barin shėrues nuk duhen tė frikėsohen, sidomos gjatė pėrdorimit, kur nė fund tė javės sė dytė, paraqitet njė gjakderdhje mė e theksuar, me kruajtje nė disa pjesė tė trupit dhe brenda nė zorrė. Kėto  kundėrveprime nė organizėm, nė fakt janė shenjat e para tė thyerjes tė majasėllit! Pas kėsaj, zorra e trashė nisė tė qetėsohet, ndėrkohė qė fillon edhe shėrimi shkallė -shkallė.
Pėrdorimi i barit shėrues zgjatė 45 ditė, por tė sėmurėt po aq kohė, pas ngrėnies sė barit, duhet tė kujdesen nė ushqim.
"Koktej-ēaji" ėshtė e udhės qė tė pėrdoret pas ēdo ngacmimi tė hemorroideve.

 


MAJASĖLLI - SĖMUNDJE E SHĖRUESHME

Tė sėmurėt  barin shėrues duhet ta pėrdorin derisa ta harxhojnė. Ka raste kur nė njė familje nga dy veta e kanė pėrdorur tė njėjtėn kurė. Kjo kurė e barit nuk mjafton pėr njė person, e lėre mė edhe pėr dy veta!
Kura nuk duhet tė ruhet pėr ndonjė kohė tjetėr, edhe pse ajo nuk ka kurrfarė gjasėsh se mund tė prishet; mund tė qėndrojė e mbyllur nė gastare mbi dhjetė vjet, dhe sėrish tė pėrdoret.
Bari shėrues nuk duhet tė ruhet kurrsesi nė frigorifer, por nė vende ku nuk ndezet zjarri.
Kura e barit shėrues ėshtė e paraparė qė tė pėrdoret si e tillė, pra 45 ditė, dhe pastaj mbyllėn (shėrohen) plasaritjet e fundit tė majasėllit pėrmes jashtėqitjes nga zorra e trashė. Po qe se mbetet ndonjė vatėr e hapur nė zorrėn e trashė, pėrdoret njė ushqim i infektuar, apo edhe ndonjė pije alkoolike, i sėmuri sėrish mund ta pezmatojė hemorroidin!
Ata qė adhurojnė gotėn e rakisė, haptas e nėnēmojnė mundėsinė  shėruese tė barit!... Kot sė koti e marrin barin shėrues, nėse nuk iu shmangen pijeve alkoolike, ushqimeve tė fėr-guara, thartinave, lėngjeve tė gazuara, etj.
Shėrimi i majasėllit mund tė bėhet duke e pėrdorur barin shėrues, por edhe ushqimin dietė.
Ushqimi dietė dihet se kėrkon pėrkujdesje, madje herė-herė edhe  shpenzime mė tė mėdha!
Ushqimi i thatė dhe i konservuar e pezmaton zorrėn e trashė!...
Ushqimi lypet  tė zihet mirė, tė jetė i payn-dyrshėm , i zgjedhur dhe  i lėngshėm.
Ushqimi natyror, duke e pėrtypur mirė, tretet mė lehtėsi dhe i ndihmon shėrimit tė zorrės sė trashė.
Nė recetėn e barit shėrues tė majasėllit nė zorrė tė trashė, e ngjitur nė gastare, sugjerohet qė nė fillim: "Barin natyror shėrues mos e nėnēmo, por pėrhape nėse tė ndihmon!..." 
Ka njerėz qė lėngojnė nga sėmundje tė tjera kronike, pėr ēka nė bisedė me specialitstėt, mjeku popullor vendos se kujt duhet t'ia jap barin shėrues.
Tė sėmurėve nga diabeti (sheqeri), bari shėrues po ashtu u ndihmon, por  kėshilloi qė sasinė e sheqerit nė organizėm ta kontrollojnė , ose mund ta pėrdorin vetėm ēajin kundėr sėmundjes sė sheqerit, qė i paėmbėlsuar nuk ndikon fare nė ngritjen e sheqerit. Pasi tė vlojė ēaji, mund t'i qitet edhe njė qesėz ēaj kamomili. Pas kėsaj, mund ta pėrdorin nga njė lugė ēaji tė barit shėrues tė majasėllit, po ashtu sikurse bėjnė edhe tė sėmurėt e tjerė..
Edhe gratė qė lėngojnė nga hemorroidet gjatė kohės sė mbajtjes sė shtatzėnėsisė, ėshtė mirė qė mos ta pėrdorin barin shėrues, derisa tė pėrfundojė lindja, pas sė cilės, nėse u shfaqet gjakderdhja, barin mund ta pėrdorin pa kurrfarė droje. (Mėdyshjet dhe ndėrlikmet qė mund tė ndodhin gjatė shtatzėnisė janė tė njė natyre tjetėr, meqė fruti ėshtė i shejtė pėr ēdo prind, barin shėrues ua jap vetėm pas lindjes). 
Femrat qė lėngojnė nga tumoret, cistat tumoroze (kanceroze) nė mitėr, mund ta pėrdorin barin pėrkatės, i cili shėron dhe krijon mundėsi qė ato tė mos jenė shterpė. Kjo mėnyrė e shėrimit mund tė vėrehet pas pėrdorimit tė tri e mė shumė kurave tė barit shėrues, qė ėshtė nė pajtim me proceset naty-rore qė zhvillohen nė organizėm. Pikėrisht duke i nderuar kėto procese natyrore, nuk ėshtė e udhės qė tė pėrshpejtohet mėnyra e shėrimit.
Barin nuk u kėshilloj ta pėrdorin tė sėmurėt qė e kanė kryer operimin e hemorroideve, sepse ndėrlikimet qė mund tė paraqiten, tė sėmurėt i vė nė mėdyshje se kė duhet qortuar: mjekimin medikamentoz - operativ, apo mjeki-min biomjekėsor - popullor. Tė tillėt qė i janė nėnshtruar operacionit tė zorrės, barin mund ta pėrdorin, duke marrė pėrsipėr pėrgjegjėsinė... Nga shėnimet pėr tė sėmurėt e tillė, qė e kanė pėrdorur barin shėrues, del se tė gjithė kanė pasur sukses, pėr ēka gjendja shendėtsore u ėshtė pėrmirėsuar dukshėm.
Pėr tė sėmurėt nga majasėlli kronik nė zorrė dhe nė lėkurė, propozoj qė tė pėrdoren dy kura tė barit: njė nė vjeshtė, kurse tjetra nė pranverė (janė fazat kur majasėlli pezmatohet mė sė tepėrmi). Tek ata tė sėmurė qė majasėlli ua kaplon pjesėn mė tė madhe tė lėkurės, duhet tė pėrdoret njė sasi mė e madhe e melhemit pėr lyerje, si dhe kurat e barit shėrues, tė merren mė shpesh. Po qe se majasėlli nuk paraqitet mė, atėherė shihet se ėshtė shėruar, por gjithnjė duhet ngrėnė ushqim tė lehtė dhe tė zier mirė. Ushqimet e fėrguara dhe me mėlmesa tė tepruara e keqėsojnė gjendjen shėndetėsore tė tė sėmurėve nga hemorroidet. Tė sėmurėt nuk duhet tė lirohen shpejt, por duhet tė mbajnė regjim nė ushqim, edhe pas pėrdorimit tė kurės sė barit shėrues.
 Bari shėron plagėt nė zorrė dhe nė lukth.
Tė sėmurėve qė sapo u ėshtė paraqitur majasėlli, njė kurė e barit shėrues mund t'u mjaftojė, me kusht qė tė kujdesen vazhdimisht nė ushqim.
Shėtitjet e tė sėmurėve nė ajėr tė pastėr janė gjysma e shėrimit.
Dėshira e ēdo mjeku, pra edhe e atij popullor, ėshtė qė tė mos i  gjejė tė sėmurėt tė dėshpėruar apo tė shtrirė, por gjithnjė duke u pėrpjekur qė ta mundin sėmundjen.
Pos kurės sė barit shėrues qė hahet sipas recetės, qė ėshtė ngjitur nė gastaren e barit, ėshtė njė lloj ēaji i kombinuar i ashtuquajtur ,,Koktej-ēaj", i cili ndihmon tretjen, shpėrlan lukthin, liron plogėshtinė dhe kapsllėkun si dhe rregullon trysninė e gjakut.
Pėrgatitja e kėtij lloj ēaji ėshtė e thjeshtė: tė vlohet njė litėr ujė nė njė enė dhe pastaj tė qitet njė lugė kafeje ēaj dhe ena tė mbyllet me kapak. Tė lihet tė vlon 10 minuta e pastaj e vė mėnjanė tė pushojė 20 minuta, tė kullohet dhe tė ėmbėlsohet sipas shijes, dhe nga njė gotė tė pihet nė mėngjes (esėll), para barit shėrues. Ēaji e urton, e qetėson lukthin, por edhe e pėrgatit tė sėmurin qė me lehtėsi t'i pėrballojė lugės sė barit shėrues. 
Zorra e trashė, e pezmatuar nga ushqimi, ėshtė ,,vullkan" qė mund tė shpėrthejė pahetueshėm nė tėrė trupin e njeriut, prandaj  kėrkohen masa parandaluese!
Tė sėmurėt nga hemorroidet zakonisht ankohen nė dhėmbjet e forta kryqėsore, me prerje kryq e tėrthorė nė fund tė barkut, (nė fund tė zorrės sė trashė), pastaj ndiejnė ngėrēe, kanė gjakderdhje, kapsllėk, plogėshti, etj., qė e ērregullojnė zorrėn e trashė dhe lukthin; ato njėkohėsisht mund tė shkaktojnė lidhjen e zorrėve nyjė (ileusin), qė po ashtu operatorėt specialistė vėshtirė pėrcaktohen qė tė marrin pėrsipėr operimin e tė sėmurėve.
Prej vrimės dalėse tė lukthit (pilorit) fillojnė zorrėt, tė cilat janė tė vendosura nė zgavrėn e barkut. Nė pikėpamje tė tretjes sė ushqimit, zorrėt paraqesin pjesėn mė tė rėndėsishme tė organeve tė tretjes. Pjesa fillestare ėshtė zorra dymbėdhjetėgishtore, e cila gjithsej 20 cm ėshtė e gjatė. Nė disa vende ėshtė edhe e rrudhur. Nėpėr zorrė tė trashė kalojnė tė gjitha pjesėt e patretura tė ushqimit, prej  tė cilave zorra e thith ujin, kurse bakteriet, qė gjenden me shumicė kėtu, bėjnė zbėrthimin e atyre materieve, tė cilat deri atėherė nuk janė zbėrthyer. Por, kur ajo ėshtė e pezmatuar, atėherė kėto bakterie dhe materie tė patretura e sulmojnė atė nė plasaritjet qė janė si pasojė e pezmatimit tė zorrės. Prandaj, kėshilloi kujdes dhe disiplinė nė tė ushqyerit dhe nė pastėrti.

 


KUJDESI NĖ USHQIM

Njė legjendė e vjetėr romake, e ruajtur si  mbishkrim nė lapidarin e njė tė vdekuri qė kishte jetuar 120 vjet, pos emrit dhe tė  mbiemrit, vitit tė lindjes dhe tė vdekjes, kishte kėtė pėrmbajtje:
,,Ky njeri ka jetuar 120 vjet!".
,,Po, vallė, si ėshtė e mundur qė ky njeri tė ketė jetuar 120 vjet, kur im atė e ime ėmė s'kanė jetuar mė shumė se 70 vjet? Po,  sa do tė jetojė unė?", - kishte pėrsiatur nė vete kalimtari kureshtar.
,,Ky njeri, vėrtet ka jetuar 120 vjet, sepse sa herė qė ka ngrėnė bukė, ka lėnė pak vend edhe pėr ujė!", - thotė legjenda qė tashmė ėshtė bėrė realitet i ēdo kohe.
 Njė urti kineze thotė:
,,Luga ta rrėmih varrin!..."
Tė sėmurėt nga majasėlli, ata qė nuk kanė rast ta pėrdorin barin shėrues, si dhe tė tillėt qė e pėrdorin, duhet t'ju pėrmbahen kėshillave, qė kushtėzojnė pėrmirėsimin e gjendjes nė zorrė tė trashė.                                                                                                   
Kėshilla kryesore ėshtė kjo: kini kujdes nė ushqim!
Ushqimi dhe pėrgatitja e tij, janė pėrbėrės themelorė qė ndikojnė dukshėm qė jeta e njerėzve tė zgjatet. Madje, njerėzit qė lėngojnė dhe kanė kujdes, ata jetojnė mė gjatė! 
Ata tė sėmurė qė s'mund t'u pėrmbahen kėshillave dhe rregullit tė caktuar nė ushqim, shihet se s'kanė krijuar shprehi e qėndrim ndaj sėmundjes dhe vetvetes.
Lakmia nė ushqim tė yndyrshėm dhe nė mėlmesa, pastaj nė pije alkoolike, lėre qė tė sėmurėt i dėmton, por edhe jetėn para kohės ua shkurton!
Ruajtja dhe kujdesi nė ushqim ėshtė shenjė e kulturės sė njerėzve, kurse lakmia kėrcėnon shėndetin dhe familjen. Si e tillė sėmundja ligėshton fuqinė e njeriut, kurse ushqimi iu nevojitet tė sėmurėve pėr tė mbijetuar. Shpesh tė sėmurėt ankohen se janė anemikė, duke mos ditur se ushqimin qė hanė ata, ua "gėlltit" hemorroidi i brendshėm! Ka raste kur flasin pėr tė sėmurė tė tillė: "Ai po e han bukėn e buka po e han atė!". Sėmundjet e tilla vėrehen edhe nga tė tjerėt, por nga smira, shpesh njerėzit e bėjnė veshin tė shurdhėr...
Tė sėmurėt shpesh ankohen se kanė vėshti-rėsi nė lukth, se nuk iu tretet ushqimi, iu shkaktohet nervozizmi dhe fare pakėz kujdesen nė tė pėrtypurit e ushqimit.
Ushqimi duhet tė pėrtypet mirė e kurrsesi kafshata e madhe tė pėrpihet me nguti.
Lukthi, si dhe zorra e trashė, kėrkojnė ushqim tė lehtė, tė pėrtypur mirė, qė tė mos vėshtirėsohet tretja, sepse nė zorrė janė krijuar vatra dembele tė ushqimit qė nuk mund tė barten, ngase zorra ėshtė e dėmtuar.
Ushqimi i zier mirė, i lėngshėm e pa mėlmesa, lehtėson dhe ndikon dukshėm nė shėrimin e hemorroideve.
Ushqimi i lėngshėm dhe i pėrgatitur me pak yndyrė, ėshtė i dobishėm pėr tė sėmurėt.
Ushqimi i ngurtė dhe i fėrguar, mishi i terur, suxhuku si dhe qoftet, nuk do tė ishte e parapėlqyer qė tė pėrdoren nga tė sėmurėt.
Lėngjet e ėmbla nga pemėt janė tė efektshme, kurse ato qė pėrmbajnė thartirė, kurrsesi tė mos pėrdoren.
Tė mos hahen edhe pemėt e tharta: (kumbulla tė tharta, rrush tė thartė, tharti tė limonit (uthullės).
Tė mos hahet ajka-kajmaku; salcė domatesh (specash), salcė kosi, gjellė (mish) me salcė, etj.
Tė mos hahet kosi (dhallta).
Tė mos pihet ujė mineral (i thartė).
Qumėshtit tė t'i shtohet pėrgjysmė ujė.
Ēdo lloj i ndėrrimit tė ushqimit, nė tė katėr stinėt e motmotit, ndikon sa nė shėrimin e hemorroideve, po aq edhe nė keqėsimin dhe pezmatimin e tyre.
Bostani e rrushi shkaktojnė ērregullimin e hemorroideve.
Domatet dhe specat janė ushqim i mirė, por pėr hemorroide, shumė tė dėmshme!
Gruri i zier lehtėson kapsllėkun dhe ndih-mon qetėsimin e hemorroidit nė zorrė.
Krundet e grurit janė bari natyror mė efektiv pėr kapsllėk. Asnjė ushqim tjetėr natyror s'mund tė krahasohet me krundet, si ushqim natyror qė siguron jashtėqitjen e rregullt dhe zbrazjen e lehtė tė zorrėve. Mėnyra e pėrga-titjes sė krundeve ėshtė si e gatimit tė bukės, por mund tė provohet qė ato shpesh tė qitėn  nga njė lugė kafeje nė supė apo nė gjellė... Prandaj, siē pohojnė ekspertėt,  ėshtė detyrė parėsore qė duke i pėrdorur krundet si ushqim pėr zhdukjen e kapsllėkut dhe tė vėshtirėsive tė tjera nė punėn e zorrėve dhe tė organeve tė tretjes, lehtėsohet ndjeshmėria ndaj kancerit tė zorrės sė trashė.
Tė sėmurėt duhet tė heqin dorė nga disa lloje tė artikujve ushqimorė, qė janė tė dėm-shėm pėr shėndetin e tyre. Tė tillėt nuk duhet tė veprojnė kundėr ndėrgjegjės vetjake.
Ftohja e motit bėn fėrkimin dhe pezmatimin e hemorroideve. Tė sėmurėt lypet tė kenė kujdes qė tė mos ulen nė vende tė ftohta si dhe t'i  ruajnė  kėmbėt nga tė ftohtėt
Tė sėmurėt lypet tė bėhen edhe mjekė tė vetvetes!...
Sa herė qė paraqiten ndryshime dhe ndėrli-kime nė kapsllėk, sėrish duhet tė pėrdoret kura e barit shėrues. Mos harroni se majasėlli ėshtė sėmundje kronike!...
Ka edhe barna tė tjera, si dhe ēaj, qė mund tė gjenden edhe nė barnatore tė mjekėsisė popullore.
Pėr lirimin e kapsllėkut, tė sėmurėt mund tė pėrdorin edhe lloje tė ēajit tė bimėve pėrkatėse, qė mund t“i gjejnė nėpėr barnatore popullore.
Nė lirimin e kapsllėkut ndihmojnė komposto me mollė tė ėmbla si dhe me kumbulla tė terura.
Ēdo lloj ēaji natyror qė liron kapsllėkun dhe lehtėson  derdhjen e hemorroideve nga zorra e  trashė, ėshtė i mirėseardhur pėr tė sėmurėt, por qė duhet tė pihen gjithnjė nė bark tė zbrazėt.
Ēaji ,,i rusit" dhe kafeja pėr tė sėmurėt janė tė dėmshme; krijojnė shtrėngime dhe kapsllėk.
Ushqimit tė konservuar t'i iket rreptėsisht.
S'ka dyshim se njerėzit e sėmurė nga maja-sėlli si dhe sėmundje tė tjera kronike, nė kėto kohė tė ndryshimeve tė mėdha tė jetės, kėrko-het tė jenė tė ndėrgjegjshėm mbi faktin se sa i dėmton lakmia nė ushqim.
Tė sėmurėt nga hemorroidet asnjėherė nuk duhet tė harrojnė, sepse edhe shumė sėmundje tė tjera trashėguese mund tė parandalohen, madje edhe tė shėrohen me ushqim dietė.
Tė sėmurėve u ėshtė e njohur biseda ku shpesh ua them: "Ushqimi, zgjedhja e tij, nė rėnd tė parė". Por, shoh se kėshilla pėr ushqim shpesh nuk pėrfillet. Kam pėrcjellur edhe tė sėmurėt nė shtėpi se si ushqehen. Njė i sėmurė hėngri me mua. Pėr ēudi ai posa u ul nė tryezė nga gruaja e tij i janė servuar tė gjitha ushqimet qė nuk duhet t'i shikonte fare e lėre mė edhe t'i hante! Mirėpo, procesi i ngrėnies ka vazhduar sipas tekave tė tij: "nis e sos, bukė me lėng, vezė e me kos!" duke ditur se homorroidet nuk shėrohen me vezė dhe ushqime tė tharta. Qesh i detyruar qė t'ia thosha mendimin troē: "Zotėri, ky lloj ushqimi s'ėshtė pėr ty!" I kuptoj kushtet jetėsore tė tė sėmurėve kur shpesh mė ankohen: "Po, zoti mjek, ju m'i ndaluat tė gjitha ushqimet, ēfarė tė ha unė? Tė vdes nga uria!?" Pezmatimi akut dhe kronik i zorrės sė trashė krijon probleme tė mbylljes sė zorrės, si dhe tė (barkqitjes), diarresė. Pengesat pėrcillen me dhimbje tė mėdha, si dhe shtrėngime (ngėrēe) nė bark.
Praqitja e kolitit kronik ėshtė sėmundje e rėndė qė shėrohet ngadalė. Shkaqet e pezmati-mit tė mykozės janė tė ndryshme, pėr ēka tė sėmurėt shpesh kėrkojnė kėshilla dhe ndihmė tė mjekėve. Para se gjithash ėshtė e nevojshme qė tė sigurohet ushqimi i rregullt dhe me kohė, nė mėnyrė qė i sėmuri tė mos ketė pengesa nė ushqim. Kjo arrihet duke ngrėnė ushqimin dietė qė tretet lehtė.
Dihet mirėfilli se lakmia mbizotėron shekuj tė tėrė nė historinė e njerėzimit, por sot kėrcė-nimi i mbijetesės sė planetit tonė ėshtė nė rritje e sipėr.
Parashikimet si dhe kėshillat qė mjekėt ua japin tė sėmurėve nga majasėlli shpesh janė tė qėlluara, por ka individė qė s'mund tė shkėpu-ten nga lakmia nė ushqimin qė e do hemorroidi, por pastaj e keqėson gjendjen shėndetėsore te tė sėmurit.
Tė sėmurėt gjithnjė duhet t'i besojnė shėri-mit.
Tė tillėt gjithnjė janė mė tė lumtur, ndėrsa lakmitarėt, apo siē i quajnė francezėt ,,gurma-nėt" nė ushqim, nuk mund ta ,,trashėgojnė" asnjė tė mirė.
Ēfarė hapash tė mėtejshėm duhet ndėrmarrė tė sėmurėt nga majasėlli nė zorrė tė trashė dhe nė lėkurė?
Tė sėmurėt sė pari duhet tė jenė tė vendosur dhe tė shpresojnė e besojnė se bari natyror shėrues do t'u ndihmojė. Kėshtu, ata, nė mėnyrė psikike, mund t'u pėrballojnė tė ligave shėndetėsore.  
Sugjestioni dhe autosugjestioni pozitiv ndihmon nė mobilizimin e organizmit pėr t“u shėruar.
 Kjo do tė ishte kėshilla e shekullit pėr tė sėmurėt nga majasėlli: "Kujdesu nė ushqim dhe pėrtype mirė! Brezat do tė ngrisin lapidar! Edhe i vdekur do tė jesh armik i alkoolit dhe i lakmisė nė ushqim! ..." 

 


SHENJAT DHE MJEKIMI
I KRUAJTJES

Tė sėmurėt shpesh i bėjnė vetes apo tė tjerėve pyetje: "Pse po kruhem? Nodh qė pyesin: "Vallė, ē'mė ndodhi kėshtu? Pse po kuhem?" Kjo iu ndodh shpesh edhe atyre tė sėmurėve, tė cilėt lėre qė i shikojnė si gjė tė dorės sė dytė, por edhe s'e dinė se ē'domethėnie mund tė ketė kruajtja dhe kuajtja? Duke mos e kuptuar se kruajtja ėshtė shenjė themelore te shumica e sėmundjeve tė lėkurės, shpesh mund tė supozohet se kruajtja ėshtė edhe formė e mbrojtjes sė organizmit, qė nė kėtė mėnyrė tė sėmurėt i bėn me dije se diēka nė ta nuk ėshtė nė rregull. Pėr kėtė arsye, kruajtja mund tė jetė shenjė paralajmėruese pėr alarm pėr tė gjithė ata njerėz qė e mashtrojnė veten dhe mendojnė se janė tė shėndoshė si molla!
Sidoqoftė, kruajtja nė fakt ėshtė reagim subjektiv, prandaj edhe ėshtė vėshtirė tė vėrtetohet nė e parė a kemi tė bėjmė me diēka serioze ose jo? Ka gjasė se kruajtjet e tilla, nė tė shumtėn e rasteve kanė lidhmėri me organet lėkurore, siē janė ekcemet e kuarjet, qė zakonisht i shkaktojnė ndikimet e jashtme - deterxhentet, parfumet, mjetet kozmetike - dhe nė kėto raste mėnjanohen lehtė nė qoftė se zbulohen shkaktarėt. Pezmatimin e kruajtjeve te disa tė sėmurė mund tė shkaktojė ndonjė lloj ushqimi, e qė duhet ta pėrcjell dhe t'i shmanget dėshirės pėr mospėrdorimin e tij.
Te rastet e sėmundjeve organike shpesh kruajtja paraqitet edhe me disa shenja tė tjera. Shumėherė, tė sėmurėt kanė tė bėjnė me mėlēinė e zezė, me idhcėn si dhe me sėmun-djen kronike tė veshkave. Mirėpo, kruajtja mund tė jetė edhe treguese e ndonjė trajte tumori, siē ėshtė leukemia, veēanėrisht te personat e moshuar. Sugrepi po ashtu  mund tė sinjalizojė ndonjė vatėr tė brendshme infektu-ese, siē janė shfaqjet e parazitėve nė traktin tretės ose infektimet e zgavrės sė gojės, tė gurmazit apo tė organeve gjenitale.
Nga sėmundjet e lėkurės shpesh lėngojnė edhe njerėzit qė vuajnė nga hemorroidet (majasėlli). Tė tillėt shpesh ngushtohen tė pyesin te specialistėt: "Ēfarė ėshtė kjo sėmun-dje? Jam bėrė kaps! Ēdo ushqimi qė e ha me shije, mė bėn dėm!"
Shenjat e hemorroideve mund t'i hetojnė edhe tė sėmurėt, por mjekėt e kanė fjalėn dhe mendimin e merituar. Duke ditur se hemorroi-det janė zgjerim i venave rreth anusit (prapa-nicės), ata caktojnė llojet e barnave pėr shėrimin e kėsaj sėmundjeje.
Nga njė varg anketash qė i kam bėrė me tė sėmurėt nga hemorroidet, vėrehet se shkaktarė tė kruajtjes janė vetė ato, qė nga brendėsia, ku hemorroidi e ka mbėshtetjen kryesore, i pezma-tojnė edhe kruajtjet nė lėkurė.
Bari natyror pėr shėrimin e hemorroideve mund t'i mėnjanojė tė sėmurėt nga kėto ndėrlikime tė sipėrpėrmendura, nė mėnyrė qė tė pėrjashtohet sėmundja malinje e zorrės sė trashė, e qė kjo pastaj ua lehtėson dhe sqaron mėdyshjet e mjekėve specialistė.
Pėr tė mėnjanuar rrezikun e pėrhapjes sė kancerit tė zorrės, pėr tė sėmurėt gjatė kurimit porositet qė tė pinė nga njė gjysmė kokrre aspirinė nė ditė, mundėsisht nė mbrėmje. Nėse hemorroidet janė tė pėrcjella me gjakderdhje, tė sėmurėt nuk duhet ta pėrdorin aspirinėn pėr t'i qetėsuar dhembjet, pasi ėshtė konstatuar se ajo ndonjėherė shpejton gjakderdhjen.
Nė lehtėsimin e jashtėqitjes sė vėshtirėsuar - kapsllėkut dhe tė pastrimit tė zorrės, praktikoni qė  herė pas here tė hani bukė tė misrit.
Edhe pėrdorimi i vajit tė ullirit ėshtė i dobishėm pėr mėnjanimin e sėmundjes sė hemorroideve, por mundėsisht tė pėrdoret me sasi tė vogėl.
Po tė provoni e ta qitni nė njė gotė njė lugė uthull tė mollėve e ta pini  nė esėll, mund t'i mėnjanoni kruajtjet e rėndomta nė lėkurė.

 


ĒAJI DHE PEMĖT LEHTĖSOJNĖ SĖMUNDJEN

Nė mjekėsinė popullore pėrdoren frutat, gjethet, lastarėt e njomė dhe rrėnjėt e mana-ferrės. Gjethet e reja vjelen nė qershor-korrik dhe thahen nė hije nė shtresa tė holla.
 Frutat e manaferrės pėrdoren tė freskėta pasi tė piqen mirė dhe ato pėrgatiten reēel i cilėsisė sė mirė. Tė gjitha pjesėt e kėsaj bime kanė veti shėruese shumė tė mirė. Gjethet dhe majat e kėsaj bime pėrdoren pėr tė bėrė ēaj kundėr sėmundjeve tė aparatit tretės.
Ēaji ėshtė shumė i suksesshėm edhe kundėr hemorroideve si dhe pėr sėmundjen e sheqerit.
Merren 6-l0 gr gjethe dhe qiten nė njė gotė me ujė tė vluar, duke i lėnė tė pushojnė l0 minuta. Pastaj kullohen dhe gjatė ditės pihen 1 deri 2 gota tė tilla, para bukės, mundėsisht nė gjendje ta vakėt.
Gjethet e manaferrės, tė terura nėn hije, tė pėrgatitura nė formė  ēaji, janė shumė tė sukse-sshme pėr shėrimin e hemorroideve. Pluhuri i pėrfituar nga bluarja e manaferrave tė thara po ashtu lehtėson sėmundjen e majasėllit.
Reēeli dhe frutat e manaferrės kanė veti tė mira mjekuese, ndihmojnė tretjen e mirė nė stomak dhe shėrojnė pastrimin e gjakut, pėr ndalimin e tij nė hemorragjitė e aparatit tretės dhe sidomos tė hemrroideve.
Fiku i terur ėshtė shėrues i hemoorideve. Edhe 5 kokrra fiku tė terur po tė hahen nė esėll, pėr tė sėmurėt qė iu paraqitet gjakderdhja e pandėrprerė, ajo shpejt mund tė ndėrpritet. Por, tė sėmurėt nga veshkėt, qė kanė gurė apo rėrė, tė tillėt qė kanė ithatin nė lukth, si dhe ata qė vuajnė nga sėmundjet e sheqerit, nuk guxojnė ta pėrdorin fikun e terur.
Gjethet, lulet, frutat dhe farat e pjeshkės janė shumė tė dobishshme, sepse ato lehtėsojnė lėngimin nga sėmundja e hemorroideve.
Gjethet vjelen nė pranverė e deri nė vjeshtė, lulet gjatė kohės sė lulėzimit, ndėrsa bėrthamat mbas pjekjes sė plotė tė frutave.
Lulet e thara e tė pėrpunuara nė formė tė pluhurit pėrdoren kundėr kolitit, dhembjeve tė barkut, rrjedhjes sė tė bardhave, kundėr hemorragjive, si dhe tė hemorroideve.
Molla ka pėrbėrės tė shumtė ushqyes dhe shėrues. Molla, pos qė pėrdoret si pemė fresku-ese dhe pėr pėrgatitjen e lėngjeve, ka edhe shumė veti tė tjera shėruese. Ēaji qė pėrgatitet nga lulet e mollės pihet kundėr ftohjeve tė ndryshme, lehtėson etjen, forcon nervat, mush-kėritė dhe zemrėn. Ēaji nga lulet e mollės ėshtė i efektshėm pėr rregullimin e tretjes. Pėr pėrgatitjen e ēajit nga lulet e mollės nė pranverė vjelen lulet e freskėta, tė cilat thahen nė hije dhe pastaj si tė thata pėrdoren gjatė tėrė vitit. Ēaji nga kėto lule zihet sikur edhe ēdo ēaj tjetėr, mirėpo nė vend tė sheqerit duhet t'i qitet mjaltė. Edhe ēaji nga rriskat e terura tė mollės pėrdoret pėr kėndellje psikike pas punėve tė rėnda, pėr riparim tė melēisė, fshikėzes sė urinės, sėmundjeve tė lėkurės si dhe tė hemorroideve. Ēaji i pėrgatitur nga gjethet e mollės ndikon dukshėm nė shėrimin e lukthit.
Njė mollė e ngrėnė nė mėngjes nė bark tė zbrazėt ndikon mirė nė pastrimin e dhėmbėve dhe lirimin e zorrės sė trashė. Anglezėt mė arsye pohojnė: "Njė kokėrr mollė nė ditė, tė ruan nga mjeku". Pėr barkqitje parapėlqehet tė merret njė mollė para gjumit, por ajo tė jetė e pjekur.
Lėvoret e mollės pėrdorėn pėr shėrimin e diarresė si dhe pėrmirėsojnė jashtėqitjen; lėvoret teren nė diell dhe thėrrmohen si pluhur, pastaj njė lugė e supės zihet 15 minuta nė 200 gr ujė ose qumėsht dhe nė formė ēaji tė vakėt pihet nė vend tė ujit.

 


ĒAJI DHE BARI SHĖRUES

Pėrpos barit shėrues tė hemorroideve, tė sėmurėt duhet t'i pėrdorin edhe disa lloje ēaji natyrore qė ndihmojnė, lehtėsojnė dhe e shpėlanė sėmundjen. Ēaji mund tė merren sė bashku me kurėn e barit shėrues, por ata qė i njohin sadopak barishtet natyrore, mund t'i vjelin edhe vetė, duke ditur kohėn e vjeljes dhe mėnyrėn e terjes.
Kėto lloje  ēaji janė:
Barpezmi (bari i erės); nga zierja e gjetheve dhe e luleve tė kėsaj bime pėrfitohet ēaji qė pihet pėr tė mjekuar aneminė, majasėllin, pezmatimin e stomakut dhe tė zorrėve, si dhe trysninė e gjakut, pezmatimin e veshkave, fshikėzes dhe rrugėve urinare. Ēaji pėrdoret edhe kundėr parazitėve, sidomos te fėmijėt.
Qepa ndihmon tretjen e ushqimit, lehtėson jashtėqitjen, shėron plagėt e ndryshme, etj. Nė mjekėsinė popullore thuhet: "shtyp kripė e qepė" dhe pėrdoren pėr t'i mjekuar lėndimet dhe ndrydhjet e ndryshme.
Hudhra pėrdoret pėr tė shtuar oreksin, pėr forcim tė organizmit; stimulon sistemin nervor, pėrdoret kundėr trysnisė sė lartė tė gjakut, kundėr parazitėve te fėmijėt, kundėr bronkitit dhe kollės, por lehtėson edhe hemorroidet.
Preshi i freskėt, nxit veprimin tretės tė zorrėve, ndikon nė uljen e trysnisė sė gjakut, por kurrsesi i fėrguar, apo edhe duke e ngrėnė nė pite, tė zier.
Gjethet e thara dhe lėvoret e reja tė verrit pėrdoren kundėr pezmatimit tė mukozės, pėr ndalimin e gjakderdhjes nė zorrė tė trashė dhe nė ulēerė.
Bari i majasėllit, po ashtu, duke e pėrzier me gjethe tė terura tė hithrės pėrdoret si ēaj qė ndihmon shėrimin e hemorroideve. Lėngu i pėrfituar nga zierja e tėrė bimės, po ashtu pėr-doret pėr t'i shėruar hemorroidet e brendshme, kurse po tė pėrzihet me mjaltė, shėron edhe majasėllin nė lėkurė dhe gjetiu.
Kakuda e egėr - (kopra), ka cilėsi mjekuese dhe qetėsuese. Pėrdoret kundėr gazrave, fryer-jes dhe vėshtirėsive tė tretjes, si dhe kundėr parazitėve dhe hemorroideve.
Angjelika - (kakuda e kuqe); duke i zier gjethet dhe rrėnjėt pėrdoret kundėr gjakder-dhjeve tė brenshme dhe tė jashtme.
Antenarja - (syqeni); nga zierja e lules pėrfitohet lėngu qė pėrdoret kundėr sėmundjes sė sheqerit dhe kundėr ulēerės nė lukth dhe nė zorrėn dymbėdhjetėgishtore.
Lulebalsami - (mokthi) nė mjekėsinė popullore  pėrdoret pėr ndaljen e rrjedhjes sė gjakut, kundėr majasėllit, etj.
Kamomili ka pėrdorim tė gjerė. Pėrdoret nė formė ēaji i pėrfituar nga lulet, si dhe qetėsues i dhembjeve tė stomakut, tė zorrėve, kundėr hemorroideve; pėrdoret edhe pėr mjekimin e plagėve, pėr shpėrlarjen e gojės dhe tė fytit, etj.
Borziloku; lėngu i pėrfituar nga zierja e pjesės mbitokėsore tė tharė pėrmirėson aktiv-itetin e lukthit, pakėson gazrat nė zorrė; pėrdoret edhe kundėr dhembjeve tė stomakut dhe kapsllėkut.
Rapuha (llopu); gjethet e thara dhe kėrcėlli i kėsaj bime pėrdoren nė formė ēaji si qetėsues tė kollės sė bardhė; ndihmon nė shėrimin e majasėllit dhe tė plagėve qė shėrohen me vėshtirėsi.
Shtogu; nga zierja e luleve dhe e gjetheve tė thara tė kėsaj bime nė formė ēaji, nė mjekėsinė popullore pėrdoret kundėr ftohjes, bronkitit, kollės dhe majasėllit. Nga lėvoret e shtogut bėhen melheme pėr t'i shėruar plagėt.
Trumėza (bishtmi); ēaji i pėrfituar nga zierja e kėsaj bime pėrdoret kundėr dhembjeve tė stomakut e tė zorrėve, tė dizenterisė dhe tė majasėllit.
Rrushi i egėr (rrushqeni), pėrdoret kundėr kollės, astmės, zgjebės dhe reumatizmės; pėrdoret pėr pastrimin e gjakut si dhe pėr shėrimin e majasėllit.
Luleshurdhja (tamėlēaku); rrėnjėt e kėsaj bime tė thara dhe pastaj tė ziera nė formė ēaji, pėrdoren si pastrues gjaku, si nxitės nė zbrazjen e fshikėzes urinare, kundėr kapsllėkut dhe ma-jasėllit, pastaj lehtėsojnė kollėn dhe diabetin.
Gjethet e hithrės, si dhe rrėnjėt pėrdoren duke i zier pėr t'i fuqizuar gjunjtė, pėr rritjen dhe forcimin e flokėve dhe kundėr zbokthit. Ēaji i hithrės po ashtu liron zorrėn e trashė nga hemorroidet e brendshme.
Boronica (rrushi i egėr); frutat e thara tė kėsaj bime, nė formė kokrrash, hahen dhe nda-lin diarrenė, pėrdoren kundėr parazitėve dhe qelbėzimeve nė zorrė. Lėngu i pėrfituar nga zierja e gjetheve pėrdoret kundėr sėmundjes sė sheqerit, kundėr bronkitit, vjelljes,  dhembjeve tė stomakut, tė dizenterisė si dhe kundėr hemorroideve.
Luledhensh (lulėqeni); lėngu i pėrfituar nga zierja e lules tė kėsaj bime pėrdoret kundėr majasėllit si dhe bėn dezinfektimin e plagėve dhe tė puērrave.
Gjethet dhe lėvoret e thara tė bushit (shemshirit) nė formė ēaji, pėrdoren pėr tė ulur temperaturėn e shkaktuar nga pezmatimi i rrugėve urinare; pėrdoret edhe pėr uljen e trysnisė sė gjakut, si dhe pėrdoren pėr sėmundje tė lėkurės.
Gjethet e thara tė gėshtenjės nė formė ēaji, si dhe frutat e ziera e tė papjekura, pėrdoren kundėr jashtėqitjeve tė shpeshtuara.
Latrapeci (tamėlcaku i verdhė) ėshtė barishte qė nė mjekėsinė popullore pėrdoret kundėr sėmundjeve tė lėkurės.
Karota pėrdoret kundėr infeksioneve  tė rrugėve urinare dhe tė zorrėve.
Ngjitėse (barikatullaēe); lėngu i pėrfituar nga zierja e kėsaj bime nė formė tė ēajit, pihet pėr forcim tė organizmit, kundėr ērregullimeve dhe dhimbjeve tė stomaku dhe kundėr majasė-llit, etj.
Shpendra (kakuret); nė mjekėsinė popullo-re lėngu i rrėnjes sė kėsaj bime pėrdoret kundėr zgjebės, kurse rrėnjėt e pjekura tė bluara dhe tė pėrziera me mjaltė pėrdoren kundėr ulēerave tė stomakut.
Ēaji i pėrfituar nga lulet e pjeshkės pėrgatitet duke marrė l5-30 gr lule nė gjysmė litri ujė. Duke i zier lulet l0 minuta, pastaj lihet tė pushojnė tė mbuluara nė enė e pasi tė kullohen, pihet gjatė ditės, ose nė mbrėmje, nga njė gotė.
Lėngu i farave (thelpinjve) tė pjeshkės pėrdoret kundėr sėmundjeve tė zorrėve dhe tė stomakut, kundėr etjes, i jep gjallėri individit dhe ia freskon mendimin.
Thelpinjtė e pjeshkės pėrdoren kundėr majasėllit.
Vaji i ullirit qetėson dhimbjet dhe lehtėson rėnien e gurėve nga veshkat, lirimin e gypit tretės nga mbeturinat ushqimore dhe lufton kapsllėkun.
Nė rastet e kapsllėkut dhe kolitit spastik, merret njė lugė e gjellės vaj ulliri dhe qitet nė njė gjysmė gote ujė dhe pihet nė mėngjes esėll. Ndihmon dhe qetėson ulēerėn e stomakut. Ėshtė mirė qė vaji tė pėrdoret i freskėt dhe kurrsesi i zier e as i djegur, sepse ngacmon stomakun duke shkaktuar djegie tė brendshme dhe thartira, mbetet i patretur dhe shkakton dhimbje nė kokė.

 


ZORRA E TRASHĖ
DHE KOMPOSTA E PEMĖVE

Tė sėmurėt nga zorra e trashė duhet pasur kujdes qė jashtėqitja tė mos jetė e fortė. Ata duhet tė pijnė nga njė herė nė ditė nga njė gotė kompostė tė pemėve. Tė sėmurėt e tillė ėshtė mirė qė larjen ta bėjnė nė vaskė (kadė) nė pozitėn ulur, duke i shtuar ujit lėvore tė bungut dhe kamomil.
Por, pėr t'u shėruar kalbja e zorrėve, duhet ngrėnė qepė dhe hudhra tė freskėta.
Nė tė gjitha rastet kur tek tė sėmurėt pezmatohen hemorroidet i kėshilloj qė t'i pėrdorin krundet e grurit, mundėsisht sosh tė bluara nė mulli tė ujit dhe ta qesin nga njė lugė ēaj nė supė apo nė gjellė, tri herė nė ditė, duke pasur kujdes qė ato tė mos pėrvėlohen, por tė qiten atėherė kur servohet ushqimi nė tryezėn e ngrėnies.
 Krundet e grurit duhet tė zėvendėsojnė mėlmesat e tjera qė janė shumė tė dėmshme pėr hemorroide. Mėlmesa me pėrbėrje tė barishteve natyrore qė pėrgatitet e bluar ka hekur dhe e pėrmirėson shėndetin e tė sėmurėve. Pėrdorimi i kėsaj mėlmese krijon lirimin e kapsllėkut. Mėlmesa e tillė nuk duhet tė pėrvėlohet, por tė qitet nė supė apo nė gjellė ashtu e "gjallė" tė pėrzihet dhe tė hahet. Tė sėmurėt shpesh ngurrojnė qė tė mos e marrin kėtė lloj tė mėlmesės, duke mos kuptuar se nė mėnyrė mė tė lehtė mund ta mundin sėmundjen e hemorroideve.
Raste tė tjera qė shpesh mė dėshpėrojnė janė edhe  qė sa tė sėmurė para meje deklarohen: "Unė nuk zgjedh asnjė lloj ushqimi, por ha ēdo gjė!" Tė tillėve nuk u duhet bari shėrues!
Tė sėmurėt nga hemorroidet, kur kanė vėshtirėsi nė tretje, ngrėnia e njė molle tė ėmbėl para ushqimit liron zbrazjen e zorrėve. Tek ata qė kanė zorrė pėrtace rregullisht duhet pirė tri herė nė ditė nga njė gotė lėng molle para ushqimit, kėshillon mjeku amerikan Dr S. Hiams.
Edhe Hiporati, babai i mjekėsisė, para 2.500 vjetėsh, kėshillonte pėrdorimin e mollėve kundėr infektimit tė zorrėve, telasheve nė mushkėri, tė dobėsimeve tė funksioneve tė ērregulluara tė veshkave, etj. Asnjė nga pemėt nuk ėshtė ekzaminuar aq shpesh shkencėrisht se sa molla.
Zorra e trashė duhet tė pastrohet me pemė tė ėmbla, duke i hėngėr gjithnjė para bukės, pra nė bark tė zbrazėt. Tė sėmurėt duhet tė ziejnė komposte nga pemėt e ėmbla.
Kundėr mbylljes kronike tė zorrės sė trashė (pėr rregullimin e jashtėqitjes), ndihmojnė gjethet e pelinit, lėvoret e dardhės si dhe kamomili duke i qitur tri lugė tė supės nė gjysmė litre ujė, tė vlohet e tė pushojnė gjatė natės, tė nesėrmen tė kullohen e tė pihet nė vend tė ujit, gjysmė ore para bukės.
I sėmuri nga hemorroidet, kur ka tė bėj me majasėll tė jashtėm (nė lėkurė) duhet tė ketė kujdes nė ushqim dhe nė kryerjen e nevojės sė rregullt, qė nuk guxon tė jetė e fortė  (e ashpėr). Ėshtė mirė qė pėr ēdo mėngjes, nė bark tė zbrazėt, t'i han nga dhjetė kokrra kumbulla tė thata (hoshaf tė terur), qė gjatė tėrė natės duhet tė vėhen nė njė gotė me ujė tė vakėt, e pastaj tė pihet edhe lėngu i tillė.
Portokallet janė ushqim i pasur me vitamina, me veti freskuese dhe ndihmojnė tretjen nė stomak. Lėvozhgat janė tė pasura me elemente aktive. Lėngu i pėrfituar nga zierja e lėvozhgave pėrdoret edhe nė rastet e ērregulli-meve tė stomakut dhe tė zorrėve.
Nga l0-l5 gr lėvozhga vihen nė njė enė dhe zihen l5-20 minuta, nė 250 ml., ujė. Lėngu i pėrfituar pihet l-2 gota nė ditė.
Eshka e thanės (e regjur) pėrdoret kundėr ekzemės sė lėkurės. Merren 30 gr eshkė (kėrpudhė tė thanės) zihen nė 20 gr ujė. Lėngu i pėrfituar nė formė ēaji pihet nga njė filxhan kafeje nė esėll. Ky lloj ēaji lehtėson qetėsimin e hemorroideve nė zorrė tė trashė.
Gjethet e gėshtenjės sė egėr, tė terura nėn hije, pėrdoren nė formė ēaji dhe ndihmojnė nė qetėsimin e zorrės sė trashė.
Ēaji i pėrfituar nga gjethet e ftoit lehtėson trysninė e lartė tė gjakut dhe ndihmon qetėsimin e hemorroideve.
Lajthia lulėzon (i qet rezhdet) nė janar -  shkurt, kurse farat e saj piqen na shtator. Gjethet e lajthisė vjelen nė qershor-korrik dhe thahen nėn hije, nė vende tė ajrosura.
Frutat e lajthisė pėrdoren pėr tė sėmurėt qė kanė organizėm tė dobėsuar dhe pagjakėsi, si dhe pėr gratė shtatzėna.
Kura me lajthi pėrgatitet duke i marrė l kgr thelpinj tė lajthisė, thermohen e pėrzihen me l kg mjaltė. Gjatė ditės merren 3-4 lugė tė kafesė, duke e vazhduar kurėn pėr 30 ditė.
Gjethet e lajthisė, tė terura nė formė ēaji qetėsojnė dhembjet dhe infeksionet e zorrėve. Pėrdoren edhe kundėr diarresė (barkqitjes). Ēaji nga lėvorja e lajthisė pėrdoret pėr shėrimin e hemorroideve.

 

 

LOKALIZIMI I TUMOREVE
NĖ ZORRĖ

Bari shėrues, nė tė shumtėn e rasteve ndihmon dhe bėn lokalizimin e tumoreve nė zorrė tė trashė, qė  tė mos pėrhapen.
Shenjat e para tė pėrmirėsimit tė gjendjes shihen qė nga fundi i javės sė dytė, pas pėrdorimit tė barit shėrues.
Pėr tė sėmurėt kronikė, kura e barit shėrues duhet tė pėrsėritet.
Kanceri i zorrės ėshtė i pėrhapur si te meshkujt e po ashtu edhe te femrat, qė paraqitet veēanėrisht nė moshat 60-80 vjeē.
Pėr mjekimin e zorrės vendos i sėmuri vetė: a do tė bėjė operimin apo mjekimin, me bari shėrues biomjekėsor. Mjekimi me barin shėrues, duke i marrė dy, tri apo katėr kura nė vjet, ndikon dukshėm nė pengimin e pėrhapjes sė tumoreve dhe pa gjasė qė tė zhvillohet ndonjė tumor i ri nė pjesėn tjetėr tė zorrės. Arsyet qė kėshilloj  tė pėrdoren kaq kura nė vjet, shkojnė nė tė mirė tė tė sėmurit. 
Majasėlli mund tė shėrohet nė njė vend, por edhe tė mbetet veprues (aktiv) nė vende tė tjera. Kėshtu, nga moskujdesi, ndodh se njė ditė prej zorrės se trashė, mund tė shpėrthejė ndonjė ,,llavė e vullkanit"! 
Tė sėmurėt nga majasėlli lypet tė jenė shumė tė pėrmbajtur.
Pastrimi i zorrės pas kryerjes sė nevojės, kėshilloj qė tė bėhet me ujė tė ftohtė, pėr arsye se nxehtėsia pezmaton hemorroidin e jashtėm e gjithashtu edhe hemorroidin e brendshėm qė ėshtė diku nė centimetrin e tetė tė zorrės. Ka  raste  kur tė sėmurėt pėrdorin ujė tė vakėt pėr pastrim dhe pohojnė se iu ka ndihmuar. Kjo le tė mbetet nė ndėrgjegjen e tyre! Ēdo provė ėshtė e mirė, nėse jep rezultate tė dobishme nė shėrimin e majasėllit.
Nėse hemorroidi ėshtė i jashtėm, gjatė pas-trimit tė mos pėrdoret sapuni dhe deterxhenti.
Ka raste kur hemorroidet shprehen the-kshėm nė lėkurė, nė fytyrė e kokė. Tė sėmurėt e tillė kėshillohen qė gjatė pastrimit tė pėrdorin shampo tė hithrave dhe tė kamomilit.
Operimi i hemorroideve ėshtė masa e fundit, qė mund tė pėrfundojė herė me lehtėsi e pa vėshtirėsi, por nė tė shumtėn e rasteve majasėlli nė zorrė tė trashė sėrish mund tė pėrtėritet. Bari kurues natyror krijon lehtėsi qė majasėlli tė derdhet nga zorra e trashė, pa ndėrhyrje kirurgjike. Por, edhe nėse sėmundja paraqitet pas pėrdorimit tė njė kure, i sėmuri duhet ta vazhdojė kurimin dhe tė mos i kėput marrė-dhėniet me mjekun popullor dhe tė tjerė.
Kujdes, se mjekimi kirurgjik i hemorroideve ėshtė njė lloj shartimi i zorrės sė trashė (tė pjesės sė sėmurė)!
Sa mė tė qytetėruar dhe tė hapur tė jemi ndaj njėri-tjetrit, apo edhe tė "qortosh zakonet duke qeshur" - mė mirė mė qesendi sesa me kėshilla rigoroze,  sėmundjes sė majasėllit mund t'ia ndalim hovin. Gabimi qėndron shpesh edhe nė natyrėn e tė sėmurit...

 


SHĖNIME PĖR TĖ SĖMURĖT

Nga shumė shėnime qė kam mbajtur  mė parė me rastin e kontakteve me tė interesuarit pėr shėrim me forma natyrore tė majasėllit,  siē e do puna shkencore, kam bėrė njė pėrzgjedhje, duke pėrfshirė vetėm disa tė dhėna  themelore tė tė sėmurėve;  sa dėshmi  tė tjera nga gjeneza familjare, qė provojnė tė paraqesin historinė e sėmundjes, me  mundėsitė  trashėguese tė kėsaj lėngate. Kėto fakte, si mė pikante, hedhin dritė nė efektin  pozitiv tė barit shėrues, pėrkatėsisht shėrimin e  tė sėmurėve.


Rasti i N.N. nga Prishtina, 65 vjeē, pensionist, gjatė ka qėndruar ulur nė karrige:

,,Nė kohėn kur lėngata pėrhapej dhe gjithnjė shihja se do tė mė mundė, nisa tė kėrkojė ndihmė mjekėsore. I bėra disa vizita te mjekėt dhe pashė se ata nuk e bėnė alarmuese e as qė e stėrmadhonin sėmundjen. Mė thoshin: ,,Kjo ėshtė sėmundje intelektuale!...", dhe kaq. Kisha rėnė nė mėdyshje tė mėdha dhe shpesh pyesja veten: ,,Ēfarė tė bėja, ku tė gjejė shėrim?" I mora disa lloje barnash, i pėrdora, por ato pak ma lehtėsuan e pėrmirėsuan gjendjen shėndetėsore. Mirėpo, vetėm pas pėrdorimit tė kėtij bari natyror e ndiej veten vėrtet tė rilindur..."


Rasti N.N. 50 vjeē, murator nga Prishtina:

,,U paraqita pėr ndihmė mjekėsore pasi kisha humbur tė gjitha shpresat pėr shėrim. Kam qenė nė spital dhe m'i kanė bėrė analizat, pas tė cilave mjekėt konstatuan se vuaj nga hemorroidet. Mė kanė dhėnė lloj-lloj barnash, por asgjė nuk mė ndihmoi. Erdha nė pėrfundim se shpėtim i vetėm pėr mua do tė ishte operimi. Mirėpo, kirurgu nuk u pajtua, ngase e dinte se gjendjen e kisha tepėr tė rėndė. U ktheva nė shtėpi, pa shpresė se do tė shėrohem. Fati deshi qė njė mik imi mė lajmėroi pėr njė bari natyror..."
Miku i tij mė thirri dhe kur shkuam nė shtėpinė e tė sėmurit e pashė nė njė gjendje tejet tė rėndė. Atij nga pezmatimi iu kishte mbyllur tėrėsisht zorra e trashė dhe rreth saj ishte krijuar njė infeksion i papėrballueshėm.
,,Po, ē'mė thua ti, zotėri? Unė s'kam lėnė bari pa provuar e asgjė s'mė kanė ndihmuar. Ja, nė atė orman, hape dhe shiko, ka barna e barna!" - ankohej i sėmuri.
Pas dy muajve tė pėrdorimit tė barit pėrkatės i sėmuri erdhi nė shtėpinė time dhe mė tha:
 ,,Bari mė ka bėrė mirė. Pas shtatė muajsh, ja u ngrita pėrsėri nė kėmbė! ,,Unė po vdes!" - ishte  shkrimi im me germa tė mėdha nė dhomėn time. Por, ja qė unė nuk vdiqa! Mbeti vetėm fjalia e shkruar nė mur si kujtim pėr ato ditė dhe ēaste shumė tė rėnda tė jetės sime..."
I sėmuri e mori edhe njė kurė tė barit dhe kishte vendosur qė tė nesėrmen tė nisej pėr nė punė nė Itali.


Rasti N.N. nga Bullgaria, 27 vjeē, drejtor i barnatoreve:

,,Hemorroidet mė janė paraqitur para katėr vitesh. Kam pasur vėshtirėsi me to dhe i jam paraqitur shpesh mjekut specialist deri edhe nė Sofje. Duke mos mundur t'i ndal gjakderdhjet nė zorrė, mė kanė propozuar qė tė bėj operimin e hemorroideve nė zorrė tė trashė. Me muaj nuk kam mundur tė zgjohem nga shtrati. Pas pėrdorimit tė barit shėrues gjendjen e kam shumė tė mirė. Mė ėshtė ndalur gjakderdhja. Nuk kam kapsllėk dhe shtrėngime nė zorrė tė trashė..."
Kisha paraparė qė tė shkoja ta vizitoja vėrtet ditėn e katėrt. Arrita nė zyrė tė tij, dhe pashė se qėndronte mirė ulur. U ngrit nė kėmbė dhe mė pėrqafoj, pastaj porositi kafenė. U afrua nė vesh e ngadalė mė tha:
,,Gjakderdhja mė ėshtė ndalur! Ēdo gjė ka nisur nė tė mirėn time! Mė sa po shoh, zotėri, unė s'do tė kem nevojė t'i nėnshtrohem ndėrhyrjes kirurgjike!". 
Disa herė mė kishte pyetur pėr pije, sepse shihej se ishte qejfli. Nė bisedė e sipėr i thashė:
,,Po qe se nuk e pi alkoolin, nuk do tė kesh nevojė qė ta marrėsh asnjė kurė tjetėr tė barit shėrues!".
E hetova se fshehte pasionin e tij prej njė konsumuesi tė flaktė tė alkoolit. Kam shkuar nė vizitė nė shtėpinė e tij, dhe i kam pyetur babanė dhe nėnėn pėr fatin e birit tė tyre, por edhe pėr trashėgimin e majasėllit. Babai kishte pranuar se kishte lėnguar njė kohė tė gjatė nga hemorroidet, veēanėrisht gjatė viteve 1943- 1945. Atėherė, siē thoshte ai, e kishte shėruar njė mjek nga Manastiri. Kohė pas kohe ka lėnguar, por fazat kritike e pezmatuese i kishte kaluar duke pirė verė. Kjo mė kishte befasuar pėr tė mirė!


Rasti N.N., 31 vjeēe, studente nga Prishtina:

Ėshtė operuar para 5-6 vjetėsh nė Lubjanė nga hemorroidet. Dy vite e ka ndier veten mirė, dhe ka ngrėnė ēdo lloj tė ushqimit. Kohėve tė fundit i janė pezmatuar hemorroidet tepėr dhe ndien plogėshti, gjakderdhje e kapsllėk. Sipas tė dhėnave qė i mora nga ajo, pohon se asnjė anėtarė nė familje nuk ka lėnguar nga majasėlli nė zorrė tė trashė e as  nė lėkurė.
Pas dy vjetėsh lidhur me hetimet qė i pata bėrė me kėtė studente, si dhe tė njė bisede tė lirė pėr lėngatėn nga hemorroidet se ēfarė i kishte mbetur nė kujtesė pėr nėnėn e saj, i rrėshqiti gjuha dhe u pėrgjigj: " Mė kujtohet se ime ėmė sa herė qė bėhej gati tė fle, ajo gjithnjė e kruante thembrėn e kėmbės sė majtė, dhe ia hetoja plasaritjet nė kėmbė".

Rasti N. N., 50 vjeē, nga Gjakova (nėntor 1996):

"Unė lėngoj nga sėmundja e majasėllit (hemorroideve) tė brendshėm. Njė kohė tė gjatė nuk i kisha gjetur vetes ilaē. Pata gjakderdhje tė madhe. Meqė merresha me tregti, njė ditė iu ankova njėrit. Ai mė pati kėshilluar qė tė haja speca tė djegės, se pastaj kėshtu pastrohet zorra e trashė. Hėngra speca tė djegės dhe gjendja shėndetėsore nuk pėrmirėsohej. Pas njė kohe tė ndėrprerjes se specave, sėmundja e hemorroideve nisi tė qetėsohej, por sėrish mė paraqiten nė pranverė dhe nė vjeshtė. Tash nuk i jap aq shumė rėndėsi".


Rasti N.N, amvise, 56 vjeēe

E ka pasur tė shprehur majasėllin nė tėrė trupin. Ka qenė te shumė specialistė tė sėmundjes sė lėkurės, ka marrė lloj-lloj yndyrėrash dhe barnash tė tjera, por kruajtja fare nuk i ėshtė ndėrprerė.  Majasėlli, siē pohonte ajo, i ėshtė paraqitur pas njė lindjeje tė vėshtirė.
 
Rasti N.N., amvise, 57 vjeēe:

Ka hemorroide kronike, ka qenė e shtrirė nė Spital nė Beograd mė se 9 muaj. Pasi ėshtė kthyer nė shtėpi, sėrish i janė pezmatuar hemorroidet, dhe i ėshtė nėnshtruar shėrimit nė Spitalin e Pėrgjithshėm nė Prishtinė. Ka dalė nga spitali me shpresė se do tė bėjė mė mirė, por s'i ndodhi ashtu. Meqė i janė pezmatuar hemorroidet, ajo ka marrė barin shėrues. Nė diagnozė kam hetuar se ishte fjala pėr njė hemorroid kronik. Pas dy javėsh, mė ėshtė paraqitur nė shtėpi se gjendja ka nisur t'i pėrmirėsohet. Ndėrkohė i ėshtė paraqitur njė gjakderdhje e theksuar dhe kruajtje, qė me pėrdorimin e barit shėrues u mėnjanua pas dy javėsh. Pas javės sė tretė e kam  marrė lajmin e gėzueshėm, nga biri i saj:
,,Nėna ėshtė mirė dhe ka shkuar nė njė dasmė nė fshat".

Rasti N.N, amvise nga Prishtina:

Pėr tė  ka ardhur dhe ka kėrkuar bari shėrues burri i saj. Hemorroidi iu kishte pezmatuar nė seks. Pastaj mė ka lajmėruar se i ėshtė mėnjanuar kruajtja. "Hemorroidi mund tė paraqitet nė seksin mashkullor dhe femėror, dhe pėr tė dyja sekset, tė sėmurėt mund tė pėrdorin barin shėrues, si ushqim dhe melhemi pėr lyerje, gjithnjė  nė mbrėmje", e kam udhėzuar.


Rasti N.N, nėpunės nga Prishtina:

Pasi i ėshtė nėnshtruar pėrdorimit tė dy injeksioneve nga mjeku specialist, i ėshtė pezmatuar sėmundja dhe ka ardhur e e ka marrė barin shėrues. Kura e parė nuk ia ka ndalur gjakdredhjen, kurse kura e dytė ka pak shenja pėrmirėsimi. Ka gjasė se ėshtė fjala pėr ndonjė dėmtim tė zorrės. Tė sėmurin e kam vizituar edhe nė shtėpi dy herė. Mė sa kisha hetuar, ai nuk kujdesej nė ushqim, sepse nė prani time i hante gjellėrat qė ia keqėsojnė gjendjen shėndetėsore tė hemorroidit.

 


Rasti N.N, shofer nga Prishtina:

Ai udhėton pėr ēdo javė me autobus prej Kosovės pėr nė Turqi, e ka marrė barin shėrues, por e ka pėrdorur vetėm katėr ditė. Ka pasur shėnja se i ka ndihmuar nė lehtėsimin e qėndrimit ulur, por meqė nuk ka vazhduar pėrdorimin e barit, siē thekson i sėmuri, bari i ėshtė prishur duke e marrė me vete nė udhėtim, sepse e ka mbajtur nė frigorifer. Pas gjashtė muajve ka ardhur dhe e ka marrė kurėn tjetėr. Kėshilla ime ka qenė qė nė marrėveshje me pronarin e autobusit, t'i krijohen mundėsi qė tė pushojė njė muaj dhe kėshtu, duke e pėrdorur barin shėrues me rregull, do tė ketė mundėsi mė tė mėdha shėrimi, ngase qėndrimi i gjatė ulur nė ulėse edhe mė shumė ia pezmatonte majasėllin. Pas vėnies nė jetė tė udhėzimeve ai u riaftėsua qė pa pengesa sėrish ta ngasė autobusin.

 


"MJEKU MJEKON - NATYRA SHĖRON"

Sikur tė mos lėngoja mė parė vetė nga kjo sėmundje (ėshtė fjala pėr majasėll nė zorrė tė trashė), nuk do tė bėja pėrpjekje qė njerėzve tė sėmurė, edhe pa dėshirėn e tyre t'ua hulumtoj sėmundjen, e pastaj tė bėj pėrpjekje qė t'i bindė se mund tė shėrohen!...
Vetė pata kokėēarje me majasėll nė zorrė tė trashė. Kisha lėnguar mė se pesėmbėdhjetė vjet dhe kudo qė shkoja nėpėr mjekė, mė pėrsėritej i njėjti refren: "Mos ke frikė se kjo ėshtė sėmundje intelektuale!"  
Gjatė kontrollit tė majasėllit (hemorro-ideve), sipas kėshillave tė mjekut, merrja ndonjė yndyrė dhe pėrdorimi i tyre fare pak  qė mė ndihmonte. Pėrherė mė paraqitej gjakderdhje nė zorrė tė trashė, dhe qesh pėrgatitur qė tė bėhem operacion...
Pata vėshtirėsi shėndetėsore, ndieja molisje dhe ēdo punė sikur mė detyrohej, as qė mė shkonte ndėr mend tė punoja. Mė kishte humbur vullneti e dėshira pėr jetė. As s'mund tė shkruaja, e as tė udhėtoja. Kisha lėnguar gjatė, por njė pranverė tė hershme, mė ishte paraqitur majasėlli me tė madhe. Droja se do  tė mė marrė me vete!...
Pata hulumtuar njė sasi barnash qė mė janė dashur pėr vete. Meqė lėngoja nga majasėlli nė zorrė tė trashė, kudo qė shkoja kėrkoja ilaē, duke mos ditur se ilaēin e kisha nė roga tė maleve tė vendlindjes sime!... Shpesh mė dukej se mė qortonin fshatarėt:
"T'u thaftė krahu, posi shkel nė tė mirat e kėsaj toke gurinore e s'i njeh bimėt natyrore shėruese tė vendlindjes!..."
Nė fillim as vetė s'i besoja atij bari majasėlli qė pėrdorte stėrgjysh, gjysh e baba, se mund tė mė shėronte!... Dhe, kur pashė se sėmundja pėrherė shfaqej dhe nuk gjeja asnjė mėnyrė pėr shėrim, vendosa ta provoj. Sapo u ktheva prej fshatit nė qytet, mora njė dorė bari majasėlli qė e kisha vjelur para njė viti, e duke mos pasur edhe mjete pėr ta bluar barin shėrues, qesh detyruar ta grija me njė thikė tė prehtė sikur duhanin. Kėshtu, me pak mjete e punova njė kurė bari shėrues pėr majasėll prej njė kg, dhe fare s'pata kohė ta lė qė tė kryhej fermentimi. Tė nesėrmen nisa ta ha atė bari si ushqim, nga njė lugė tė kafesė nė esėll, pra nė bark tė zbrazėt. Ishte e pabesueshme edhe pėr mua, por do tė jetė edhe pėr tė gjithė ata qė s'e kanė provuar, kur brenda pesė ditėsh mė ėshtė ndalur gjakderdhja nė zorrė tė trashė. Gjendja ime shėndetėsore ishte nė pėrmirėsim e sipėr. Kjo ishte njė befasi e madhe pėr mua, dhe s'mund ta bindja askė, se mė ishte rregulluar jashtėqitija, pastaj edhe ishte liruar e pėrmirėsuar dukshėm kapsllėku. Gjatė tėrė asaj kohe qė haja barin, prej njė kg, plagėt nė fund tė zorrės m'u shėruan. Ē'prej atėherė mė nuk kam kurrfarė vėshtirėsish shėndetėsore, qė mė pengonin tė qėndroja gjatė ulur!...
Mirėpo, edhe operacionit sikur i shpėtova pėrjetė!...
Zotėrinj tė nderuar, latinėt moti kanė thėnė:
"Mjeku mjekon - natyra shėron!…"
Majasėlli ėshtė sėmundje shumė e pėrhapur nė Kosovė dhe gjetiu. Nga tėrė ajo qė kam lexuar, supozohet se mbi tetėdhjetė pėr qind tė popullatės janė tė sėmurė nga majasėlli. Pra, siē po vėrehet, kjo sėmundje ėshtė pėrhapur shumė, veēanėrisht pas ndotjes industriale tė ambientit, e sidomos  pas shpėrthimit tė centra-lit atomik tė Ēėrrnobilit. Mjekėt pėrpiqen qė t'i shėrojnė e shpėtojnė tė sėmurėt, por kanė vėshtirėsi. Gjendja e tė sėmurėve, me sa shoh dhe dėgjoj, pėrditė e mė tepėr shkon duke u keqėsuar. E vetmja mėnyrė e qetėsimit tė majasėllit ėshtė ushqimi dietal, dhe kėshtu shkallė-shkallė, sėmundja mund tė qetėsohet nė pranverė dhe nė vjeshtė. Meqė te disa nevojtarė ajo ėshtė kronike, vėshtirė se mund tė arrihet diē me barna nga mjekėsia. Do t'ju falėndero-hemi tė gjithė atyre qė bėjnė pėrpjekje qė njerėzit tė gjejnė mėnyrė sesi ta lehtėsojnė kėtė lėngatė, do t'ju falėnderohen tė sėmurėt, e nė veēanti gratė, qė pas lindjeve tė vėshtira, mund t'ju paraqitet gjakderdhja dhe vėshtirėsi nė kapsllėk.
Vetė pata vėshtirėsi qė tė pėrhap kėtė bari shėrues, por meqė e pėrdora enkas pėr shėndetin tim, pa drojė mund t'ua kėshillojė tė sėmurėve sepse ua lehtėson gjendjen.
 Kėshilloi: "Pėrdornie dhe pėrhapnie kėtė bari shėrues! Mos keni frikė! Pas pėrdorimit, nėse ka shenja shėruese, mund t'i besoni barit tė majasėllit. Tė gjitha vuajtjet dhe masat vetėmbrojtėse rreth shėrimit, si dhe reagimet, mund t'i shkruani dhe tė m'i dėrgoni nė adresėn time..."
Nga shėnimet e mia deritash mė janė paraqitur shumė tė sėmurė se bari u ka ndihmuar; ka ndėr tė tillė qė e kanė pėrhapur edhe te njerėzit e tjerė qė lėngojnė nga kjo sėmundje. Detyrėn qė i kam parashtruar vetes, para se gjithash, ka qėllim human.
Pėr shėrim dhe shėndet nuk duhet kursyer asgjė!...

 

 

"KUJDESU PĖR VETEN!"

Shefi i plakur i Stasit, Erich Mielke, festoi ditėlindjen e tij tė 90-tė, pėrkundėr shumicės sė parashikimeve shėndetėsore.
I burgosuri Charite (1990), edhe pse gjendet nė prag tė vdekjes, revolucionari profesionist, Erich Mielke, ende mbahet mirė. Nė mungesė tė tre revolucionarėve bashkėkohanikė tė tij, njėra prej tė cilave ishte ,,Baby - Broving", me kalibėr prej 6.35 mm, tė pushkėve tė gjuetisė, nė pronėn e tij mbeti vetėm shtaga, e cila pos qė i ndihmon nė tė ecur, shėrben edhe si armė pėr tė.
Ēdo ditė, nė orėn 10.30 ,,gjenerali"- (titull qė i pėrshtatet kur kihet parasysh fakti se ka komanduar mbi 92.000 pjesėtarė zyrtarė tė Stasit dhe 170.000 bashkėpunėtorė tė jashtėm tė saj), del nė shėti me shtagėn e tij besnike. Gjithnjė ėshtė i gėzuar dhe i disponuar dhe kalon njė orė e gjysmė duke u endur dhe duke biseduar me ndonjė gjeneral tė dikurshėm tė Stasit. As moti i lig nuk i pengon Mielkeit, qė mė 28 dhjetor tė vitit tė kaluar, i mbushi plot 90 vjetė. Ky plak, nuk pėrdor as duhan e as pije alkoolike, ka apetit tė mirė dhe fle pa pengesa.
Parashikimet qė mjekėt i dhanė para shumė vjetėsh: infarkti, dezorientimi, sulmi nė tru, duket tė kenė qenė parashikime tė atyre mjekėve dhėnė vetes! 99 prej 100 personave tė lindur nė tė njėjtėn kohė si Mielke, mė 1907, kanė vdekur. Kanė vdekur edhe qindra gjenera-lė tė Stasit, qė ishin edhe mė tė rinj se ai.
Jeton nė banesėn e tij dydhomėshe sė bashku me gruan. Edhe pse kėshillon tė jetojė i izoluar nga tė tjerėt, kur tė takohet me fqinjėt, i pėrshėndetė ata duke i kėshilluar: ,,Kujdesuni  pėr veten!..."

 


SI TĖ SHMANGET PESIMIZMI?

Majasėlli (hemorroidet) ėshtė ndėr sėmun-djet mė tė pėrhapura, qė trashėgohet nga gjenet e prindėrve, e cila shfaqet kohė pas kohe, por mė sė tepėrmi nė stinėn e vjeshtės dhe tė pranverės. Nė kėto periudha posaēėrisht lypet pėr t“u pėrqėndruar nė masat parandaluese, nė mėnyrė qė tė pengohet paraqitja i majasėllit te tė sėmurėt.
Bari shėrues, pas pėrdorimit, sipas udhėzimeve dhe kėshillave, ėshtė dėshmuar i efektshėm dhe vėrtet shėrues.
Gjatė tėrė kohės sė pėrdorimit tė barit shėrues dhe tė ēajit, si dhe pas pėrfundimit tė kurės, ėshtė e udhės qė tė kihet kujdes nė mėnyrėn e ushqimit dietė!
Ēdo pėrgjigje qė marrė nga tė sėmurėt se u ėshtė pėrmirėsuar gjendja shėndetėsore, me gėzon dhe mė jep vullnet qė mė me dėshirė tė zotohem pėr tė mirėn e shėndetit tė njerėzve.
Kėshilloi qė bari shėrues t'i jepet edhe dashakeqit pėr ta bėrė mik tė vėrtetė!…
Shumė tė sėmurė, madje shpesh edhe vetė mjekėt, nėnēmojnė mundėsitė e vėrteta pėr shėrimin e zorrės sė trashė, si dhe tė paraqitjes sė kancerit. Por, askush nuk duhet tė bėhet pesimist se kanceri tė ēon deri nė vdekje. Pohimet e tilla krijojnė  shpirtėngushtėsi dhe dyshim, duke mos i vėrjetur rastet e individėve qė kanė gjetur shėrim. Edhe zvarritja e shumė tė sėmurėve qė kanė shenja fillestare tė kancerit, pėrkatėsisht mosparaqitja e tyre te mjeku nga frika qė tė mos vėrtetohet diagnoza e kancerit, krijon dyshime psikike. Tė sėmurėt duhet t'u nėnshtrohen tė gjitha pėrpjekjeve tė njerėzve tė tjerė si dhe kėshillave mjekuese pėr ta mundur sėmundjen gjithsesi, me metoda tė ndryshme parandaluese e shėruese, si me barishte natyrore, po ashtu edhe me ato tė mjekėsisė shencore. "Kanceri nuk do tė thotė denim me vdekje", pohon Dr W. Henkell. Kėshillat e mjekut pėr ta bėrė zbulimin e hershėm dhe me kohė tė sėmundjes sė kancerit janė plotėsisht tė arsyeshme. Sipas pikėpamje-ve shkencore te disa mjekėve, 90 pėr qind tė rasteve tė zbuluara me kohė, shėrohen plotėsisht, ndėrsa rastet e avancuara tė sėmundjes 35-50 pėr qind.
Te femrat ka raste tė paraqitjes sė kancerit tė mitrės si dhe tė gjirit. Mirėpo, me analizat e hershme tė gjirit, ato mund t'u shmangen ndėrlikimeve tė mėtutjeshme.
Tė sėmurat e tilla mund tė pėrdorin edhe barin shėrues, i cili nė shumė raste ėshtė dėshmuar se vėrtetė ėshtė shėrues. Tė sėmurat shpesh mė janė paraqitur se kanė pasur sukeses, prandaj nuk pėrjashtohet mundėsia qė kancerin e gjirit e pezamton diēka nė zorrė tė trashė; pra ka gjasa se mund tė jetė njė lloj i hemorroideve tinėzare.
Kanceri i zorrės sė trashė, pohonte i njėjti mjek, zhvillohet shumė ngadalė. Qė tė zhvillohet e tė dyfishohet nė rritje duhen diēka mė shumė se tre vjet. Por, tė sėmurėt duhet t'i nėnshtrohen kontrollit tė zorrės sė trashė njė herė nė vit dhe pastaj  nė bashkėpunim me mjekėt tė marrin masa shėruese, qoftė me barna nga mjekėsia popullore qoftė nga ajo shkencore, pėr ēka supozohet se 90 pėr qind tė rasteve mund tė jenė tė shėrueshme.
Organizmi i tė sėmurit ėshtė njė lloj i "prodhimit tė sinkronizuar" qė shpesh mund tė vė nė punė tė gjitha pjesėt e trupit, por ka raste kur mund tė shkaktohet edhe ndonjė ngecje qė e keqėson sėmundjen e majasėllit, por edhe zbulon sėmundje tė tjera. Tė gjithė tė sėmurėt i kėshilloj qė tė mos i shkėputin kontaktet me mjekun. Ata duhet tė bėhen urė e mjekut dhe pėrdorimit tė barishteve derisa tė vėrehet se e kanė shporrur sėmundjen.
Tė sėmurėt duhet ta dinė se kėto sėmundje janė trashėguese. Ato janė tė ngjitura nė organizėm dhe nuk mund tė hiqen si ndonjė objekt e tė barten prej njė vendi nė vendin tjetėr. Dashuria ndaj vetvetes, duke mos i pėrfillur fare trajtimet e sėmundjes pėrkatėse, mund tė shkaktojė pasoja tė tjera nė shėndetin e tė sėmurėve. Pėr tė gjetur shkakun e dukurive tė sėmundjes, shpesh, gjatė kohės kur tė sėmurėt paraqitėn nė vizitė, i pyes: "A ke pėrdorur ndonjė bar shėrues? A ke qenė tė mjeku? A i pėrdor ushqimet e tharta nė masė tė madhe? A mund t'u pėrmbahesh disa rregullave nė ushqim?" Kur tė sėmurėt vijnė me sėmundjen qė e kanė diagnostifikuar, krijojnė lehtėsi nė punė. Ka raste kur mjeku ka konstatuar se i sėmuri ka kolit (pezmatim nė zorrė tė trashė) dhe mė pyesin: "Pėr sa kohė mund tė shėrohem?" E di se dėshira pėr shėrim ėshtė e madhe tek tė gjithė, por sėmundjet kronike nuk shėrohen sa ēel e mbyll sytė, por duhet kujdes i pėrhershėm. Pas pėrdorimit tė kurave, i sėmuri duhet tė kujdeset gjithnjė edhe nė ushqim, pra mundėsisht kur hemorroidet pezmatohen, tė pėrdor ushqimin dietė, derisa ato tė qetėsohen. Dihet se ky lloj ushqimi ėshtė i shtrenjtė dhe ka shumė tė sėmurė qė ankohen pėr gjendjen e vėshtirė ekonomike. "Skamja i ka dyert e hekurit"- thotė urtia popullore. Por, duhet bėrė ēmos qė sėmudjes t'ia ndalim hovin, sepse ai qė jeton vetem pėr vete, pėr tė tjerėt ėshtė i vdekur!

 


TA NDRYSHOJMĖ MENTALITETIN
NĖ FAMILJE?

Familjet shpesh janė tė stėrngarkuara me kundėrshti tė interesave tė ngushta ekonomike dhe shėndetėsore. Ato ndodh tė harrojnė se ē'ėshtė interesi i tėrėsishėm i familjes dhe i individit nė familje, si dhe i njė rrethi mė tė gjerė miqėsor dhe shoqėror. Kėshtu bien ndesh edhe kundėrshtitė rreth ndonjė sėmundje tė anėtarit tė familjes, qoftė mashkull apo femėr. Kėtu ndikojnė edhe faktorėt e brendshėm dhe tė jashtėm tė familjes dhe pėr gjėrat qė duhet tė kapėrcehen e tė zgjidhen, shpesh has sharra nė gozhdė aty ku nuk do tė duhej. Fėrkimet e rrethit tė parė familjar e shoqėror janė tė pashmangshme pėrderisa nė familje vendos kryesisht ai qė ka mė shumė para dhe mė shumė vota! Por, familja me guxim mė tė madh duhet t'i pėrkrah individėt e reformave nė familje dhe tė tillė qė kanė mentalitet kreativ. Nė familje shpesh trajtohen shumė ngjarje, pastaj edhe probleme tė brėndshme e tė jashtme tė familjeve tė tjera, duke ikur nga jeta objektive e duke mos iu qasur sė pari ngritjes sė familjes se vet. Tė tillė qė merren me probleme thelbėsore tė rrethit shoqėror, qė nuk janė tė gatshėm tė ndryshojnė sadopak pėrmbajtjen e familjes, ngecin mbrapa. Duhet ditur se vetėm duke i trajtuar gjerat si dhe ēėshtjet e tjera, lihen anash ata qė e pengojnė zhvillimin e mirėfilltė tė familjes. Edhe traj-timi i sėmundjes se ndonjė anėtari tė familjes ėshtė me interes jo vetėm tė rrethit tė ngushtė, por edhe mė gjerė, nė mėnyrė qė tė bėhen pėrpjeje pėr shėrimin e tė sėmurėve pėr tė ngritur e forcuar thelbin e familjes. Ka raste kur bėhet trysni e papėrshkruar nė anėtarin e familjes qė ėshtė pėrtėritur dhe kinse ka ardhur me sėmundje trashėguese tė familjes vendėse. Kėtu ėshtė fjala pėr martesa. "Me ardhjen e kėsaj nusje na erdhi edhe sėmundja!" Madje edhe shprehje qė s'ua fal as toka: "S'ėshtė dashur ta martojmė djalin me ketė kotillė tė keqe e tė sėmurė!". Nėse kėrkohet qė ēdo njeri tė jetė i shėndoshė, tė hulumtohet sėmundja e femrės apo e mashkullit, nuk do tė martohej askush, madje as gratė nuk do tė lindnin fėmijė dhe bota nuk do tė shtohej vetėm me tė "shėndoshė"! Kur bėhet trysni ndaj anėtares sė re nė familje, ajo mund tė ketė edhe pasoja tė shkurorėzimit e kėshtu pėsojnė pasardhėsit, brezat qė po vijnė. Tė sėmurėt gjithnjė kėrkojnė ndihmė nga tė dy palėt, nga familja e re e posakrijuar, por edhe nga prindėrit, vėllezėrit e motrat. Pra, tė sėmurėt duhet tė pėrkrahen edhe nė pikėpamje materiale dhe morale.
Njerėzit shumė ngadalė po e marrin veten nga pasojat e luftės. Familja duhet tė pėrqendrohet nė problemet e mungesės sė njerėzve tė shkolluar, tė ndryshimit tė menta-litetit revanshues, pėr tė cilat pak a shumė ka njohuri ēdo inivid qė ka (s'ka) informacione mesatare objektive pėr gjendjen e krijuar ndaj individit tė sėmurė dhe ndihmės qė mund t'i ofrojnė tė tjerėt, pra kryesisht nė kthimin e shėndetit. Ėshtė e vėrtetė se tė gjithė shprehen gojarisht se bėjnė pėrpjekje qė tė lirohen nga subjektivizmi, por edhe nga paragjykimet e tė tjerėve, qė shpesh kanė krijuar trysni, frikė e tutelė tė paarsyeshme ndaj familjes dhe kolektivitetit. Lojėrat e tilla me fatin e individėve tė sėmurė janė shumė tė rrezikshme. Ato i shkatėrrojnė familjet dhe idetė pėrparim-tare tė ndonjė individi, qė mund tė ndihmojė nė aftėsimin e ngritjen e tė tjerėve.
 Sėmundjet trashėguese nuk ngjitem e as qė mund tė shėrohen me thashetheme e me fjalė boshe, por me punė tė pareshtur, duke kėrkuar pėrkrahės dhe individė tė profesioneve pėrkatėse. Profesionalistėt, shpesh me shumė vėshtirėsi dalin nga lėvozhga e izolimit tė familjes sė tyre. Kryefamiljarėt ngadalė ose fare nuk e ndryshojnė metodėn e udhėheqjes duke u pėrpjekur tė masin me kute tė stėrvjetėruara. Mirėpo, fatbardhėsisht qė bota gjithnjė qet nė pah forca tė reja pėparimtare nė radhėt e ēdo kombi dhe bėjnė pėrpjekje qė nė mjedise tė ndryshme ta ngrisin pėrgjegjėsinė dhe ndėrgjegjen si dhe detyrimet e tė gjithė anėtarėve tė familjes dhe besimin e ndėrsjellė tė brezave tė ardhshėm. Familja duhet t'i krijojė bindjet se ēdo vendim qė mirret me pėrgjegjėsi dhe interes tė tė sėmurėve, duhet pėrkrahur pa kushtėzime. Ata qė shpesh i pėrfolin gjėrat e asgjė nuk ndėrmarrin pėr ta pėrmirėsuar gjendjen e familjes, kot sė koti mund tė pėrfaqėsohen se e donė udhėn e pėrparimit. Individėt e pamerituar dhe tė caktuar shpesh nderohen nėpėr kafene, udhė, kėshilla, iniciativa, etj... "Kėshtu e kemi ne!" shprehen tė tillėt.

 

 

LETĖRSIA

Papadhopulli, Gaqo:,,Bimėt mjekėsore tė Shqipėrisė", Shtėpia botuese ,,8 Nėntori", Tiranė, l976
Kokalari P.-Sima Z. - Xinxo P.,,Bimėt mjekėsore nė familje", Tiranė, l980
Biēaku, Hasan, ,,Stop majasėllit kudo nė trup", botim i autorit, Prizren, 1997
Dr  Haxhiu, A. Musa, ,,Disa aspekte tė mjekėsisė ilire", Gjurmime albanologjike, Prishtinė, 1989
Dr  Trebicka Th. Gaqo:,,Mjekėsi pėr tė gjithė", "Rilindja", Prishtinė,l988
Dr Petkoviq Sava dhe Bukurov Stani-slav:,,Hirurgija", (,,Kirurgjia"), ,,Medecinska knjiga", Beograd-Zagreb, 1987
Prof. dr Stojiljkoviē Srboljub: ,,Psihijatrija sa medicinskom psihologijom" (,,Psikiatria me psikologjinė  e mjekėsisė"),  ,,Medicinska knjiga", Beograd - Zagreb, l977
Tucakov, Jovan: "Lecenje biljem", Beograd, l986
Leibold, Gerhard: "Shėrimi modern natyrorė (Moderne Natur Heilpraxis), Shtėpia botuese TANDEM, Gjermani.
Sejdiu, Shefki: "Fjalorth etnobotanik i shqipes", "Rilindja", Prishtinė, 1984.
"Pemėt nė mjekėsinė popullore", Prishtinė, l989.
Ulaj, Idriz: "Mjekėsia popullore botėrore", Prishtinė, l994
Dr W. Henkell: "Kanceri nuk do tė thotė dėnim me vdekje", revista "Shėndeti" janar-shkurt l995
Dr Badivuku, Shkėlzen : Mjekimi klimatik dhe sėmundjet kronike obstruktive"  revista "Shėndeti", prill l995
Dr David Chong: "Astma bronkiale", revista "Shėndeti", qershor l995
Dr Osmani, Behxhet: "Astma bronkiale", revista Shėndeti" l995      
Gazeta dhe revista tė ndryshme shėnde-tėsore.

 

Fjala e recensuesve

Marrė nė pėrgjithėsi nė mjekėsi, ēdo mėnyrė e mjekimit tė sėmundjes, ēdo bar shėrues ose pėrmirėsues i gjendjes sė sėmurė, ėshtė i mirė, nėse ka veprim tė dobishėm dhe pak ose aspak ndikim negativ nė organizimin e njeriut.
Sa i takon mjekėsisė alternative (biomje-kėsisė ose mjekėsisė tradicionale popullore), po ashtu vlejnė qėndrimet e njėjta. Mirėpo, nė kėtė drejtim, hulumtimet e ekspertėve kanė qenė jo tė mjaftueshme.
Doracaku i Halil Kajtazit, tė cilin kėtu e kemi parasysh, merret me ēėshtjen e mjekėsisė tradicionale shqiptare. Duhet pėrkrahur hulumtimet e tij pėr mjekimin e hemorroideve me barna popullore, si dhe duhet pėrshėndetur qėllimet e mira nė dobi tė tė sėmurėve.
Do tė ishte mirė qė nė tė ardhmen tė bėhen hulumtime tė gjera nė fushėn e mjekėsisė tradicionale shqiptare.
Prof.dr.Simė DOBRECI

 

 

 

 

 

 

 

 


Pėrshkrime bimėsh hasen qe tek autorėt antikė grekė e latinė. Nė Mesjetė ishte e pranishme bindja se bimėt janė krijuar pėr tė mirėn dhe tė keqen e njeriut dhe se ato kanė cilėsi tė jashtme dhe tė brendshme pėrmes tė cilave natyra "flet" dhe "tregon" ku gjendet zgjidhja e fshehtėsive tė saj, prandaj edhe nė Mesjetėn e hershme e tė vonė ekzistojnė traktate dhe formula qė flasin pėr pėrdorimin e bimėve nė mjekėsinė popullore. Nė kohėn e Renesansės botohen veprat e klasikėve qė ndikuan nė zhvillimin e bimėsisė nė pėrgjithėsi e tė mjekėsisė popullore nė veēanti e mbėshtetur kryesisht nė bimėt mjekuese. Edhe shekulli XX filloi ta shikojė mjekėsinė tradicionale-popullore mė me pėrfillje.
Ndėr shqiptarė, si popull shumė i lashtė, me shekuj ėshtė kultivuar mjekimi me bimė mjekuese; janė disa botime qė trajtojnė futjen nė pėrdorim tė mjekimit me bimė mjekuese.
Halil Kajtazi, me doracakun "Shėrimi i majasėllit (hemoroideve)", fal traditės familjare pėr pėrgatitjen e barnave mjekuese pėr mjekimin e majasėllit tė jashtėm e tė brendshėm, si dhe tė dėshirės pėr t'i ndihmuar tė sėmurėt, hulumton edhe shkaqet e paraqitjes sė kėsaj sėmundjeje dhe jep udhėzime pėr mėnjanimin e atyre shkaqeve dhe mjekimin e sėmundjes pa pasur pasoja dytėsore nga pėrdorimi i barit mjekues.                                                               

Shefki SEJDIU

 

 


PĖRMBAJTJA

PARAFJALA ................................................. 5
HISTORIKU I SĖMUNDJES  ........................8
MAJASĖLLI DHE MJEKĖSIA  ...................10
MJEKĖSIA POPULLORE - BIOMJEKĖSIA DHE MAJASĖLLI  .......................................14
MELHEMET POPULLORE, PJESĖ E KULTURĖS SĖ LASHTĖ ........................... 16
AJRI I PASTĖR DHE SHĖTITJET E
VAZHDUESHME..........................................19
MAJASĖLLI NĖ ZORRĖ TĖ TRASHĖ, NĖ GOJĖ DHE NĖ GJUHĖ  ...............................20
MAJASĖLLI - SĖMUNDJE
 E SHĖRUESHME  .......................................25
KUJDESI NĖ USHQIM  ...............................32                
SHENJAT DHE MJEKIMI
I KRUAJTJES ...............................................40
ĒAJI DHE PEMĖT LEHTĖSOJNĖ
 SĖMUNDJEN ..............................................43
ĒAJI DHE BARI SHĖRUES.........................46
ZORRA E TRASHĖ DHE KOMPOSTA
E PEMĖVE ....................................................53
LOKALIZIMI I TUMOREVE NĖ ZORRĖ...57
SHĖNIME PĖR TĖ SĖMURĖT  ..................59
"MJEKU MJEKON-NATYRA SHĖRON"...69
,,KUJDESU PĖR VETEN!" ......................... 73
 SI TĖ SHMANGET PESIMIZMI? ..............75
TA NDRYSHOJMĖ MENTALITETIN
 NĖ FAMILJE ...............................................79
LETĖRSIA.....................................................84
FJALA E RECENSUESVE  .........................86
PĖRMBAJTJA  .............................................89

RISI!
Pėrsosmėria e barit shėrues tė majasėllit mė ka nxitur qė ta pėrgatis njė bar tjetėr natyror shėrues kundėr bronkitit nė mushkėri dhe tė astmės (frymėmarrjes).  Kura e barit shėrues ėshtė ushqim i pėrgatitur me mjaltė dhe me barishte, i mbyllur nė njė gastare prej l kgr, qė hahet nė mėngjes (esėll) nga njė lugė kafeje. Jipet edhe njė lloj ēaji i kombinuar.
Bari  natyror shėrues ėshtė i pėrgatitur enkas pėr tė sėmurėt qė nuk kanė sukses nė shėrim me injeksione dhe janė alergjikė ndaj penicilinit.  Kura e barit shėrues me tri doza zgjatė 135 ditė. Ēdo pėrtėritje e kurės ėshtė bar pėr vetėmjekim tė mėtejshėm...

Ē a j
Natyror pėr shėrimin e bronkitit kronik dhe tė astmės (frymėmarrjes). Nė njė litėr ujė tė posavluar tė qitet njė lugė e kafesė ēaj, tė vlohet 3-5 minuta, ena tė mbulohet dhe tė pushojė 20 minuta. Tė kullohet dhe tė pihet me mjaltė tri herė nė ditė nga 1 gotė pas ngrėnies.
Kurat janė tė gatshme dhe mund tė paraqiteni nė shtėpinė time: Halil Kajtazi, nė telefonin 038/220-193, si dhe celularėt: 044-181-549, 044-178-081, Prishtinė, rruga "Ali Kelmendi", numėr 25, ish-"Dibra",  numėr 25, "Kodra e Diellit".

 

 

 

 


Halil Kajtazi

SHĖRIMI I MAJASĖLLIT
(HEMORROIDET)
(Botim i tretė)

Realizues me kompjuter: Veli Kajtazi

Katalogizimi nė publikim-(CIP)
Bibliotea Kombėtare dhe Universitare e Kosovės

616-005-1

KAJTAZI, Halil
Shėrimi i majasėllit: (Hemorroidet)/Halil Kajtazi,-Botimi i tretė.- Prishtinė: [Autori], 2003(Prishtinė: "Shkrola"),-92 fq.; 16cm.
Parafjalė: fq.5-7 .- Literatura: fq.84-85
ISBN  9951-8522-4-6


Shtypur nė Shtypshkronjėn
"Shkrola"
Prishtinė, 2003

 

   

 


Kostenlose Webseite von Beepworld
 
Verantwortlich für den Inhalt dieser Seite ist ausschließlich der
Autor dieser Homepage, kontaktierbar über dieses Formular!