SHĖRIMI I ASTMĖS

MJEKĖSIA POPULLORE

HALIL KAJTAZI
                            

 

SHĖRIMI I
BRONKITIT KRONIK
DHE I ASTMĖS
(Botim i tretė i plotėsuar)

 

 


PRISHTINĖ, 2002

 

 


 

 

 

 

H Y R J E

Pėr t'u ardhur nė ndihmė veēanėrisht tė sėmurėve nga bronkiti dhe astma, e pashė tė nevojshme ta hartoj dhe ta botoj kėtė doracak, qė ėshtė rezultat i punės pesėmbėdhjetėvjeēare nė terren, si dhe i leximit dhe studimit tė librave qė trajtojnė shėrimin e kėtyre sėmundjeve me barishte natyrore.
Doracaku mbeshtetet mbi njė punė tė shėrimit kryesisht me barishte natyrore, mbi pėrvojėn e tė tjerėve nė fushėn e mjekėsisė popullore, duke mos e lėnė anash edhe literaturėn e mjekėsisė shkencore.
Doracaku ka edhe karakterin e udhėzuesit, sepse shpjegon shkurtimisht sėmundjen dhe shenjat e bronkiti kronik dhe tė astmės, si dhe mėnyrėn e parandalimit. Prandaj, nuk ėshtė e rastit shperhja e krijuar nėpėr shekuj: "Ta mundėsh sėmundjen do tė thotė tė lirohesh nga frika dhe nga vdekja".

 

 

 


SHĖNIME PĖR TĖ SĖMURĖT

Vajza NN, e lindur mė l970.  Nėna e saj gjithnjė  ankohej se gjatė shtatėzėnėsisė s'e ndiente veten mirė, dhe gjithnjė ishte e molisur. Ajo ende e mbanė nė kujtesė kohėn e lindjes, dhe pohon: "Gjatė lindjes nuk pata kurrfarė vėshtirėsish. Nė fillim, kur vajza lindi ka qarė tepėr dhe s'kam mundur ta dalloj prej fėmijėve tė tjerė. Por, ē'prej atėherė, pas lindjes, nėntė muaj s'e kam dėgjuar se ka qarė! Edhe ato katėr ditė sa pata qėndruar nė spital s'e pata dėgjuar se ndonjėherė ka qarė, madje edhe nuk thithte gjirin tim fare. E pata pyetur njė motėr: "Pse vajza ime s'i ēel fare sytė?" Ajo mė pati thėnė: "Vajza turpėrohet prej teje!" Atėherė ajo e mori dhe e ktheu mbrapsht nė praninė time, me kokė teposhtė e vajza nisi t'i hap sytė.
Gjatė pėrvojės me fėmijė tė tjerė shikoja se vajza, pėrkundėr kujdesit tė dalluar prej tė tjerėve, ajo nuk pėrparonte si fėmijėt e tjerė. Kur e zgjidhja nga lulaku foshnja nuk shtrihej nė djep si fėmijėt e tjerė.  Ajo shikonte vetėm nė njė drejtim dhe fare nuk e lėvizte asnjė pjesė tė trupit.
Kur i mbushi vajza njėmbėdhjetė muaj vendosėm ta dėrgojmė te mjekėt nė Prishtinė. At na thanė se ajo nuk do tė mund tė rritet. Kėshtu gjetėm udhė tė tjera: vajzėn arritėm ta dėrgojmė nė Klinikėn e Pediatrisė pėr Fėmijė nė Lubjanė. Vajzėn e pranoi pėr shėrim pediatri i fėmijėve Marij Avēin. Ishte qershor i vitit l971. Nė Slloveni, pėr fat tė keq tė vajzės sonė, kishte rėnė borė e madhe. Vajza ishte ftohur dhe kishte fituar pezmatim tė mushkėrive.
Kur arritėm, pas tri javėsh nė vizitė, vajzėn e gjetėm nė prag tė varrit. Mjeku mezi na lejoi qė ta nxirrim nga spitali, por nė pėrgjegjėsi tonė, e morėm me vete dhe e kthyem nė shtėpi. Iu nėnshtruam shėrimit mjekėsor nė Kosovė, por s'arritėm tė bėnim asgjė. Madje, njė miku im pati kujdes dhe m'i kishte dėrguar njė lloj tė injeksioneve nga Gjermania, por meqė kėtu atėherė nuk kishte frigorifer qė tė ruheshin, ato nuk arritėm t'i pėrdorim pėr shėndetin e vajzės. Thjesht, si prindėr, u patėm demoralizuar, por jo edhe dorėzuar se nuk do tė arrijmė asgjė. Ndėr masat e para qė morėm pėr pėrmirėsimin e gjendjes shėndetėsore tė vajzės qenė: disa vjet me radhė e patėm ushqyer, duke e dalluar prej fėmijėve tė tjerė. Ushqimi ishte i zgjedhur: mish zogjsh, mish peshku, mish shpendėsh, si dhe vazhdimisht e pėrdornim karotėn si ushqim tė bluar, tė freskėt. Vajzėn e shėtisnim ēdo ditė nė natyrė. Asnjė bar tė mjekut nuk ia kemi dhėnė. Pėr ēdo vjet kemi shkuar nė det, dhe gjithnjė herėt nė mėngjes e kemi shėtitur nėn hije tė pishave. Njė kohė tė gjatė ushqimi i saj kryesor ka qenė me karota tė freskėta, tė cilat pasi janė bluar, i janė dhėnė si ushqim me lugė.  Pasi ka filluar tė ecėn, pas tri vjetėsh, ushqimi i ėshtė pėrzier me barishte tė tjera, tė cilat me pjesėn e ushqimit tė pėrditshėm, i kanė ndihmuar nė zhvillim dhe pėrparim tė dukshėm.  Ėshtė shėruar qysh herėt nga bronkiti - pezmatimi i mushkėrive...
          
Nė verė tė viti 1998 fqinji im mė ankohej nė prani tė birit tė tij tetėmbdhjetėvjeēar se lėngonte nga bronkiti kronik dhe astma. Pėrkundėr pėrpjekjeve, nuk kishte arritur tė shėrohej. Pėr shkak tė interesimit tė madh tė prindėrve pėr shėrimin e djalit, u ndamė me shpresė se do ta gjejmė barin shėrues. Pas njė jave, nė prani tė babait dhe tė nėnės sė tij, nė shtėpi ia pėrgatita tri kura tė barit shėrues. Qė nė fillim, pa pritur qė kura tė fermentohej, ai nisi ta pėrdor kurėn e parė, kurse dy kurat e tjera i la qė tė pushojnė. Shenjat e pėrdorimit tė kurės sė parė, siē pohonte nėna e djalit, ishin shpresėdhėnėse dhe me kujdesin e prindėrve, djali i tyre arriti t'i pėrdor tri kura. Pas pėrdorimit tė barit shėrues, tė gjithė familjarisht kanė shkuar nė pushim nė Vuthaj. Pastaj, pas tre muajve, kur janė kthyer nė shtėpi, djaloshi i ėshtė nėnshtruar kontrollit mejkėsor, dhe specialisti pati konstatuar se ėshtė shėruar. Kjo ishte njė befasi pėr mua dhe prindėrit.

Rasti NN nga Prishtina, gjashtėdhjetėvjeēar, ka lėnguar nga bronkiti kronik dhe nė bisedė me tė sėmurin, ėshtė pėrcaktuar qė ta pėrdor barin shėrues. I ka pėrdorur tri kura, dhe mė ėshtė paraqitur se kur e ka bėrė shikimin nė rentgen, mjeku specialist ia ka hetuar gjendjen e pėrmirėsuar. Ai e ka pyetur: "Si ke arritur qė tė shėrohesh?". I sėmuri ėshtė pėrgjigjur:  "Kam pėrdorur njė lloj bari natyror si ushqim dhe e ndiej veten mirė".

Rasti NN, student, nėntėmbėdhjetėvjeēar nga Mirashi. I ka pėrdorur tri kura tė barit shėrues. Me kurėn e parė, ai ėshtė liruar tėrėsisht nga pėrdorimi i aspiratorit. I sėmuri ka pėrdorur tri kurat e barit shėrues, si dhe kurat e ēajeve e po ashtu ka vazhduar shėrimin e mėtutjeshėm. Ai ėshtė duke i vazhduar studimet e rregullta me pak vėshtirėsi tė shėndetit.

Unė i quajturi NN, ka njė kohė tė gjatė qė nuk ndjehem mirė nga shėndeti. Sipas rrėfimeve tė nėnės sime, njė fruth nė vogjėli, nė moshėn pesėvjeēare, ka lėnė pasoja tek unė, tė cilat mė kanė pėrcjellė dhe mė mundojnė edhe sot e kėsaj dite. Mė sa duket, edhe kur u rrita, nuk iu kam kushtuar shėrimit tė atėhershėm dhe, pikėrisht tani lėngoj nga njė bronkit kronik shumė i rėndė.
Megjithatė, jeta dikur nė fshat ishte mjaft e rėndė, jetonim nė bashkėsi familjare dhe mė duhej tė kryeja edhe shumė punė tė tjera tė fshatit, qė ishin tė lidhura kryesisht me bujqėsinė. Mė vonė mora udhėn e shkollimit tė mesėm. Gjatė viteve tė shkollimit tė mesėm asnjėherė nuk jam shtruar nė spital, edhe pse here pas herė nuk e kam ndier veten mirė. Ėshtė diēka e pabesueshme se si i kam pėrballuar vėshtirėsitė jetėsore dhe, se me shumė mund e pėrpjekje tė pareshtura pėr ta mundur sėmundjen, arrita deri kėtu… Sipas kėrkimeve qė i kam bėrė nė familje, mė sa mbajnė mend tė mitė, askush nuk ka qenė i sėmurė nga ndonjėfarė sėmundje e mushkėrive. Kjo flet qartė, se im atė dhe ime ėmė asnjėherė nuk kanė qenė te mjekėt, me pėrjashtim tė ndonjė flame, qė e kanė tejkaluar duke u shėruar nė shtėpi. Pra, prindėrit janė tė shėndoshė. Edhe pse gjenden nė moshė tė shtyer, ende e ndiejnė veten mjaft mirė me shėndet.
Njoftimet mbi sėmundjen time filluan atėherė kur e pata bėrė njė rentgen si maturant dhe mjekėt mė thanė se kisha bronkit! M'i patėn bėrė analizat dhe nuk e panė tė nevojshme pėr t'u shtruar nė asnjė spital, qė kėshtu t'i nėnshtrohem kontrollit tė mjekėve specialistė.
Por, mė vonė, nė spital, megjithatė, u shtrova nė vitet 70-ta, pas njė pezmatimi tė mushkėrive dhe kėto mundime mė pėrcollen gati dhjetė vjet, sepse edhe nuk ruhesha, as nuk shėrohesha nga sėmundja si duhet. Mjekėt gjithnjė mė kėshillonin qė tė kem kujdes qė tė mos ftohem, por unė sėrish bėhesha "i padėgjueshėm"!
Mė vonė, kur gjendja e shėndetit m'u keqėsua, prapė u shtriva pėr kurim nė spital, me ē'rast mė pati pėlcitur njė kapilar nė bronke, por nė saje tė kujdesit tė mjekėve dhe tė intervenimit tė shpejtė, arrita ta mundė kėtė gjendje mjaft tė rėndė.
Qė nga viti 80-tė e kėtej gati ēdo vit iu jam nėnshtruar analizave mjekėsore dhe gjendja ėshtė e njėjtė, pėrkatėsisht e pandryshueshme. Analizat nė rentgen dėshmojnė pėr zgjerimin e bronkeve, kurse ato tė gjakut mė dalin mirė, e po ashtu sputumi del gjithnjė negativ.
Kohėt e fundit mė paraqiten vėshtirėsi tė shpeshta nė frymėmarrje, shpesh mė zihet fryma dhe, pėr ta tejkaluar ketė, ose pėr ta "harruar" marr ndonjė ilaē ose bėj ndonjė vizitė te mjeku. Saherė u paraqitem atyre, ata mė japin antibiotikė tė spektrit tė gjerė. Gjendja fillon tė pėrmirėsohet dukshėm, por jo edhe plotėsisht. Prandaj, duke u nisur nga kėto shkaqe, nuk e ndiej veten tė lumtur kurrė, mė mundon kjo gjendje e shėndetit dhe, nuk jam i lirė as shpirtėrisht. Shpesh marr e lexoj gjithēka qė botohet, dal me ndonjė shok dhe kthehem sėrish nė punėt e mia. Por, pėrherė pėrmallohem tė luaj si dikur, tė vrapoj si i ri, qė e pata pasion dhe, ia marr vetes inat. Tė gjitha kėto vuajtje shpirtėrore, megjithatė, i tejkaloj duke lexuar, ose duke shkruar.
Gjatė luftės sė fundit, kur si refugjatė vajta nė Amerikė, mjekėt m'i bėnė tė gjitha analizat dhe u verifikua e njėjta diagnozė qė ma kishin caktuar edhe mjekėt tanė. As atje nuk mė dhanė medikamente, pėrveē njė pompe inhaluese. Disi u pata bėrė nevrik, por s'kisha ēfarė tė bėja? Mbase hetova se shėrim pėr mua nuk pat as atje!
Kur krijoj, nuk kam ndonjė vėshtirėsi, thellohem nė mendime dhe mė duket vetja se jam tjetėrfare, mbase edhe pėrmes kėsaj shfryhem disi apo mė duket kėshtu. Ndėrkaq, sėmundja nga e cila lėngoj mė sillet gjithnjė vėrdallė nė mendje. Por, ka edhe ēaste qė nuk ndiej vėshtirėsi. Atėherė mė duket vetja se jam plotėsisht i shėndoshė. Megjithatė, kjo nuk zgjat shumė, sepse mė krijohen vėshtirėsi, madje mund tė them se njė ftohje fare e lehtė mė krijon probleme shėndetėsore.
Njė problem tjetėr qė mė krijon vėshtirėsi nė frymėmarrje ėshtė nervoza, dhe, mbase kjo mė sė shumti. Pastaj vijnė: pluhuri, tymi i duhanit, etj. Mbi tė gjitha kėto, bėhem optimist, por mė duket ca i rremė, ngase ai nuk zgjat shumė dhe rrezikoj veten apo edhe tė tjerėt…
Porofesionin nuk arrita ta ndėrroj, sepse, tani nuk di se ēfarė punėsh do tė mund tė kryeja? Puna nė gazetari nuk ėshtė e vėshtirė, por as e lehtė, bėj aq sa mundem dhe, mbi tė gjitha, mendoj se arrij mjaft, edhe pse e di se mė duhet mė tepėr pushim dhe shėtitje.
Sa i pėrket familjes, kushteve tė jetės, etj., nuk i kam aq tė kėqija. Jetoj me njė familje pesėanėtarėshe dhe tė mitė tė shumtėn e herave mė kuptojnė, sepse janė tė njoftuar me gjendjen time shėndetėsore, prandaj kam edhe mirėkuptim. Megjithatė, mbase pėr njė pėrkujdesje mė tė madhe vetė kushtet ekonomike e diktojnė qė tė mos mund t'i pėrkushtohem mė shumė shėndetit tim. Bėj aq sa mundem dhe ruhem shumė nga infektimi i mundshėm gjatė ndonjė ftohjeje.
Kjo sėmundje mė duket e tmershme! Ka disa vite, veēanėrisht kėto dy-tre vjetėt e fundit, qė nuk ndjehem mirė me shėndet. Marr antibiotikė kur e shoh se ėshtė e nevojshme. Pėrdor herė pas here inhalatorin pėr lehtėsimin  e frymėmarrjes. Mė ndihmon, por nuk mė duket shumė efikase dhe shpeshherė, mė bėn nervoz! Ndėr shkaktarėt qė ndikon nė keqėsimin e frymėmarrjes janė ēastet kur bėhem, ose mė bėn dikush nervoz. Pse ndodh kjo, nuk e di!?…
Kohėt tė fundit nisa ta pėrdor njė bar shėrues natyror bashkė me ēaj. Herė-herė mė duket se ka efekt, por mbase nga sėmundja e rėndė dhe e gjatė, sigurisht se kėrkon durim dhe duhet pėrdorur mė gjatė. Shpresoj te ky bari shėrues dhe vendosa ta pėrdor rregulisht sipas kėshillave tė mjekut popullor, i cili merret me shėrimin e sėmundjeve trashėguese, duke u pėrpjekur qė t'i lehtėsojė ato vetėm me barishte natyrore. Mė mbanė shpresa e madhe se pas disa mujave bari natyror do tė bėj efekt nė shėrimin e sėmundjes sime. Megjithatė, pa marrė parasysh kėtė, ėshtė e nevojshme t'i bėj vizitat mjekėsore dhe t'iu nėnshtrohem edhe kėshillave tė mjekut pėrkatės.
Njė gjė gjithnjė e kam parasysh: sėmundja ėshtė kronike. Mbase barin shėrues qė jam duke e pėrdorur ėshtė punuar me pėrkushtim nga njė miku im letrar, qė do tė ketė efekt, sepse i besoj fjalės sė tij dhe ka shėnja se bari po mė bėn mirė. Unė mbaj kontakte me tė dhe iu kam nėnshtruar kėshillave mjekėsore tė tij.
Mė mbanė shpresa se do tė lirohem nga kjo e ligė, nė mos plotėsisht, pėr njė pėrqindje bukur tė madhe.
Zoti e bekoftė mikun tim qė mė ka kuptuar dhe, nuk ėshtė duke kursyer asgjė pėr mua pėr tė mė liruar nga ky ankth shpirtėror, qė nė mua tingėllon si murtajė…
Prishtinė, shkurt 2002

 


MENDIMI I MJEKUT POPULLOR

Me tė sėmurin NN qė nga kur jemi njoftuar e di se lėngon nga bronkiti kronik dhe astma. Barin shėrues kundėr kėsaj sėmundje ia kam ofruar me dėshirėn e tij, duke menduar se do t'ia lehėtsoj sėmundjen qė e ka pėrcjellė gjatė tėrė jetės. Duke u mbėshtetur nė kėrkimet e mjekėsisė shkencore si dhe tė bisedave qė i pata me tė sėmurėt e tjerė nga astma, dėshmohet se kjo ėshtė sėmundje trashėguese. Edhe me tė sėmurin nga astma i bėra disa kėrkime dhe nuk arrita dot qė ta bind se sėmundjen e ka trashėguar prej tė afėrmve. Deri diku jam i bindur, sipas literaturės, se ka raste kur persona tė veēantė lindin asmatikė, siē pohon i sėmuri nė shkrimin e sipėrm tė tij. Ėshtė fat qė i sėmuri asnjėherė nuk ka pirė duhan.

 


SĖMUNDJET E ORGANEVE TĖ FRYMĖMARRJES
 
Ka raste qė persona tė veēantė janė me prirje tė natyrshme ose edhe lindin asmatikė. Tek tė sėmurėt astma ndryshon nga frymėmarrja e vėshtirė (disprea), sepse ėshtė njė dėmtim mė i fortė. Tė sėmurėt vuajnė zakonisht nė mbrėmje si dhe gjatė natės. Vuajtja mė e theksuar nga asmta ėshtė tek njerėzit me gjoks tė ngushtė ose deformime nga tė cilat tek kėta njerėz shkaktohen edhe shtrėmbėrime tė shpinės ( tė trupit, tė kurrizit) etj. Astma vjen nga ftohja e mushkėrive, nga teprimi nė pije alkoolike, ushqime tė forta e tė dėmtuara dhe nė disa raste edhe nga vuajtjet shpirtėrore kur i sėmuri hidhėrohet shumė pėr vdekjen e tė afėrmve, por edhe nga frikėsimi gjatė jetės .). Kur asmatiku gjatė kollitjes nxjerr kėlbazėn, atėherė astma ėshtė e lėngshme, ndėrsa kur nuk e nxjerr, atėherė astma ėshtė e thatė, mė e vėshtirė dhe mė e mundimshme pėr tė sėmurin. Po ashtu tė sėmurėt asmatikė gjatė kollitjes pėshtyjnė gjak. Ka edhe astmė mbytėse qė dallohet se nė disa raste i sėmuri bllokohet, humbė lirinė (mundėsinė) e frymėmarrjes. Nė njė ēast ngurrimi i sėmuri duhet tė jetė i gatshėm qė tė lėvizė, apo kur tė tjerėt e hetojnė se ka vėshtirėsi nė frymėmarrje, t'i ndihmojnė nė mėnyrė qė tė sėmurit shpejt t'ia kthejnė frymėmarrjen. Kur astma ėshtė e vogėl, e pandryshueshme dhe zgjat shumė quhet astmė kronike. Kjo formė e astmės nuk ėshtė e fortė, por tė sėmurin e mundon natėn dhe nuk e lė tė flejė.
Pluhuri, kontaktet me qimet e shtazėve, pėrdorimi i ilaēeve nė tė shumten e rasteve shkaktojnė reaksione alergjike. Tė sėmurėt duhet tė kenė kujdes nė higjienėn personale, por edhe mė gjerė, nė mėnyrė qė tė zvogėlohet sa mė shumė prania e tenjės, e cila ushqehet me poret e vdekura tė lėkurės sė qėruar dhe me kėrpudha. Astmatikėt shpesh vuajnė edhe nga kordat e zėrit, qė nė popull quhen tejza tė zėrit. Veēanarisht nga kėto fėrkime vuajnė arsimtarėt si dhe njerėz tė tjerė qė mbajnė ligjėrata tė ndryshme. Tė tillėt flasin dhe pėrpihen me vėshtirėsi dhe shpesh tė folurit e pėrcjellin me ndonjė ngacmim, pėrpėlitje apo kollitje tė lehtė.

 


SHĖRIMI I BRONKITIT KRONIK
DHE I ASTMĖS

Nėse sėmundjen dėshiron ta mundėsh, pranoje si shokun e pastaj shpalli luftė tė pėrhershme, duke u pėrpjekur qė ta shėrosh veten, por mundėsisht me pėrvojėn dhe kėshillat tuaja individuale, ndihmoju edhe tė tjerėve.
Tė stėngarkosh veten me sėmundjen qė e bartė gjatė jetės, shpesh duke rėnė nė pesimizėm se nuk do tė mund ta shėrosh, i sėmuri vetėm e keqėson gjendjen shėndetėsore, por edhe e shton brengėn e prindėrve dhe tė farefisit. Prandaj, ėshtė e udhės qė ēdo herė, kudo qė gjendesh nė rrethe tė familjes apo edhe nė punė, ēdo kėshillė qė dėgjon nga tė tjerėt me pėrvojė mė tė mirė tė shėrimit tė sėmundjes, duhet tė pėrpiqesh ta vėsh nė jetė. Bisedat qė bėhen pėr trajtimin sėmundjeve pėrkatėse nė familje, por edhe nė mese tė tjera janė shumė tė mirėpritura dhe mirėnjohėse. Ato, tė sėmurėve u hapin udhė tė re sesi tė gjenden njerėzit profesionistė, me kė tė vėnė kontakte, kė ta konsultojnė, e pastaj pėrcaktimi pėr shėrimin e sėmundjes, ėshtė ēėshtje tjetėr. I sėmuri vendos dhe i falet mjekut, i bėn analizat dhe kur tė konstatohet saktėsisht diagnoza e sėmundjes, i sėmuri pėrcaktohet te cili mjek do tė shkojė, si edhe pėr terapinė e barnave qė do t'i pėrdor. Ka raste kur tė sėmurėt shpesh hamenden, kur nuk kanė pasur sukses nė shėrim te mjeku qė kanė zgjedhur, duke u frikėsuar se tė gjitha pėrpjekjet mbetėn tė dėshtuara. Tė tillėt shpesh nisėn me dyshime, nga t'ia mbajnė, cilin ta zgjedhin pėr mjek mė tė sigurt, duke mos i pėrdorur kėshillat dhe barnat e mjekut pėrkatės, sakaq shpesh pėrpiqen ta fajėsojnė se nuk ia ka qėlluar personit, apo sėmundjes sė tij. Ka raste, mjerisht, kur tė sėmurėt nuk janė tė disiplinuar, por ka edhe tė tillė qė nė fillim tė shėrimit kanė qenė tė kujdesshėm si nė pėrdorimin e barnave e tė ushqimit, por qė mė vonė, duke menduar se janė shėruar plotėsisht, i kanė lėnė anash dhe, ia fillojnė jetės me avazin e vjetėr, madje edhe duke u shprehur nė dėm tė shėndetit dhe kundėr vetvetes: "Se ēdo bar qė pėrdora qe dėshtues e jo shėrues! Ore, do tė ha e jetoj sa jam gjallė, se kur tė vdes, askush s'mė pėrmend se qesh"!"Kėto biseda rrjedhin spontanisht, por nuk janė tė qėlluara, sidomos po t'i dėgjojnė tė rinjtė, qė e kanė jetėn pėrpara, dhe dėshirojnė tė jetojnė e tė krijojnė familje.
Shmangie e rrezikut tė pėrhapjes sė sėmundjes mund tė bėhet vetėm me pėrpjekje tė pareshtura, duke mos u dėshpėruar e dorėzuar dhe duke qenė gjithnjė i pėrgatitur pėr jetė. Mė mirė njė ditė jetė e pėrpjekje pėr jetė, sesa t'i falesh mė tė keqes!... Nuk e thotė pa arsye Gėte: "Gjėja mė me rėndėsi pėr njeriun ėshtė vullneti i fortė", pėr ēka njerėzit duhet tė bėjnė gjithēka pėr ta mbrojur shėndetin - veten dhe tė tjerėt". Madje, pėr ato sėmundje qė janė ngjitėse, duhet pasur kujdes mė tė madh, sepse mund tė pėrhapen duke u nisur qė nga familja, por edhe mė gjerė, nė rrethe tė tjera: nė shokė tė punės, nė miqėsi, etj. Te njerėzit qė iu paraqitet sėmundja shpesh nga pagjakėsia qė vėrehet nga tė tjerėt, ka raste kur duhet tė kėshillohen qė tė paraqitėn te mjekėt. Tė zgjedhurit e mjekut ėshtė ēėshtje parėsore. Ka raste kur te tė sėmurėt vėrehet moskujdesi nė stilin e pėrsėritur: "More, do tė mė kalojė sėmundja pa mjek, po edhe pa barna shėruese!"
 Shprehjet e tilla i demoralizojnė edhe tė tjerėt. Po qe se vėrehet se i sėmuri kollitet shpesh, pastaj pėshtynė me kėlbazė dhe nuk i afrohet fare mjekut pėr shėrim, sėmundja mund tė pėrhapet shpejt dhe pastaj shėrimi ėshtė mė i ngadalshėm.
Duhet ditur se bronkiti kronik s'ėshtė si njė lloj objekti qė mund tė hiqet me dorė e tė vėhet prej njė vendi nė vendin tjetėr, por ėshtė i ngjitur nė mushkėri, dhe kėshtu njė ditė mund tė pėrhapet e t'i kaplojė ato. Paraqitja te mjeku me vonesė, pa shėnja paralajmėruese, e vėshtirėson shėrimin e tė sėmurit. Dihet se natyra i ka fshehtėsitė e veta, e s'dihet se edhe njeriu ėshtė i rrethuar nga fshehtėsitė e jetės. Por, nuk mund tė presim mėshirė nga natyra, apo edhe t'i falemi tėrėsisht asaj, e duke i marrė nga ajo tė mirat e saj, ėshtė detyrė e jona, pohonte Micurini.
Kur i sėmuri e ka zemrėn plot me dashuri e shpresė pėr jetė, shpirtin e ushqen dhe krijon ura  vėllazėrore e miqėsore. "Dėshira dhe dashuria janė krahė pėr vepra tė mėdha", thotė Gėte - e qė vepėr mė madhėshtore se njeriu me mendje tė shėndoshė nuk ka, sepse duke e ruajtur e krijuar vetveten, ai i krijon edhe tė tjerėt.
Disa sėmundje, pra edhe bronkiti kronik dhe astma janė tė lidhura me faktorin trashėgues, ato mund tė pėrcillen, pėrkatėsisht tė shfaqen nė tė njėjtat familje. Nga sėmundjet e tilla, sė pari, mund tė rrezikohen tė afėrmit e brezit tė parė ( prindėrit, vėllezėrit, motrat, fėmijėt). Sipas tė arriturave shkencore dhe statistikore, sėmundjet gjenetike zakonisht i sulmojnė pesė deri nė dhjetė pėr qind tė afėrmit e brezit tė parė.
Tė afėrmit e brezit tė dytė janė (tezet, dajat, gjyshet dhe gjyshėrit), kurse tė afėrmit e brezit tė tretė janė ( fėmijėt e vėllezėrve dhe tė motrave). Nga shėnimet mund tė vėrhet se njė e teta e trashėgimisė se gjeneve ėshtė e pėrbashkėt, pėr ē`arsye rreziku ėshtė gjithnjė mė i ulėt dhe vjen duke u zvogėluar me rritjen e gjeneve qė janė  tė lidhura me shfaqjen e sėmundjes.
"Alergjeni mė i shpeshtė ndaj tė cilit i sėmuri nga astma ėshtė i ndjeshėm ėshtė pluhuri shtėpiak. Bartės tė kėsaj ndjeshmėrie janė proteinėt nga myku tė cilėt jetojnė nė banesė. Ndjeshmėria ndaj pluhurit shtėpiak shpesh pėrcillet me ndjeshmėri ndaj pluhurit tė ēarēafėve, tė batanijeve, etj . Alergjenėt e tjerė tė shpesht ndaj tė cilėve i sėmuri ėshtė i ndjeshėm janė edhe poleni i luleve, i drunjve dhe kėrpudhat.
Edhe astma, pra, ėshtė ndėr sėmundjet trashėguese. Sulmet e astmės mund t`i shkatojnė substancat e caktuara qė futėn nė organizėm, pėr shembull, pėrmes ushqimeve tė caktuara, si vezėt apo disa ilaēe, si dhe substancat qė thithen (pluhuri ose gazi), etj. Nga 90 pėr qind tė rasteve, astma e cila shfaqet edhe nė moshė tė rritur ėshtė e lidhur nga thithja e substancave, kurse vetėm 10 pėr qind nga bartja e substancave me anė tė ushqimit, siē ėshtė qumėshti i lopės dhe prodhimet e tjera tė qumėshtit, peshku, arrat, domatet dhe vezėt.
Tė sėmurėt duhet tė jenė tė kujdesshėm dhe tė ruhen nga sulmet astmatike. Frymėmarrja e vėshtirėsuar dhe kolla, janė pasojė e shtrėngimit tė bronkeve, pėr  ē`arsye ajri nuk mund tė depėrtojė lirisht nė mushkėri.
Astma nuk ėshtė infeksion dhe nuk ėshtė e lidhur me kancer . Ajo s'ėshtė sėmundje ngjitėse edhe pse disa anėtarė tė sė njėjtės familje mund tė kenė kėtė sėmundje. Tė sėmurėt duhet tė dinė se nėse vuajnė nga astma duhet tė marrrin barna pėrkatėse pėr ta parandaluar sulmin astmatik. Nėse i sėmuri nuk kėrkon mėnyrė shėrimi si duhet, nga sulmi i rėndė astmatik mund tė mbyllėn plotėsisht kanalet e frymėmarrjes dhe tė shkaktojė vdekjen e tė sėmurit.
Ėshtė shumė me rėndėsi qė njerėzit e sėmurė nga astma t'i paraqiten rregullisht mjekut, nė mėnyrė qė mjeku tė ketė njė pasqyrė sa mė tė mirė pėr ndikimin e barnave. Mbani nė mendje, nėse problemet me frymėmarrje janė tė rėnda, i sėmuri duhet tė shkojė te mjeku mėnjėherė…

 


KOLLA PARALAJMĖRUESE E BRONKITIT

Kolla ėshtė shenjė e shpeshtė e sėmundjes sė organeve tė frymėmarrjes, qė i sėmuri mėnjeherė duhet tė paraqitet te mjeku. Mund tė ndodh se edhe kur pėrtėritet ndonjė kollė e lehtė, fshehet diēka mė e madhe, sėmundja e fsheh edhe tuberkulozin. Kolla gjithnjė bėhet mė e papėrshtatshme pėr tė sėmurin dhe ēdo pėrpjekje pėr ta mėnjanuar atė, ėshtė nė dobi jo vetėm tė tė sėmurit, por edhe tė rrethit mė tė gjerė.
Kolla vjen nga ngacmimi i mushkėrive dhe i laringut, shpesh edhe nga ngacmimi nė stomak. Kollės duhet t'i kushtohet kujdes, sepse mund tė dėmtojė rėndė shėndetin e njeriut. Kolla ngacmuese e ka prejardhjen nga ftohja e mushkėrive nė shumicėn e rasteve, por edhe nga rrufa (katari) dhe nga stomaku.
 Ėshtė e ditur se ēdo person i rritur gjatė njė viti mund tė ketė mesatarisht nga pesė lloje tė ftohjes, por kjo nuk do tė thotė se i sėmuri ėshtė i bindur se s'ėshtė fare i sėmurė! Ēdo ērregullim i organeve tė frymėmarrjes duhet tė kontrollohet, sidomos te tė sėmurėt qė lėngojnė nga zemra, qė shpesh gjatė dimrit mund tė pėrjetojnė ftohje deri edhe nėntė herė...
Nė kėto raste, kolla e thatė, gjatė natės i ngacmon organet e frymėmarrjes, duke ērregulluar tė fjeturit. Mund tė ndodhė se ftohja pushon, por kolla vazhdon procesin edhe mėtutje dhe vepron brenda nė organizėm, pra nė mushkėri. Prandaj, rastet e tilla duhet dyshuar se mikrobi i ftohjes ka kaluar apo gjetur strehim tjetėr, nė fyt-gurmaz apo nė hundė dhe pastaj mund tė rrezikojė hapėsirėn nėpėr tė cilėn "kapėrcen" kolla. Nė kėto raste, i vetmi mjet qė shėrben pėr t'iu shmangur sėmundjes ėshtė ndonjė bar shėrues apo qetėsues i kollės.
Kur kolla nuk qetėsohet nga barnat e mjekėsisė shkencore, i sėmuri mund tė kėrkojė ndihmė edhe nga mjekėsia tradicionale, pra shėrim me barna natyrore. Edhe kjo mėnyrė e shėrimit ėshtė pak mė e ngadalshme, por e sigurt.
Muajt qė janė tė njohur tradicionalisht se kur fillon tė paraqitet mikrobi i gripit janė tė stinės sė dimrit, kur acari arrin kulmin, pra ky ėshtė tremujori qė pėrfshin dhjetorin, janarin dhe shkurtin. Por, ka raste kur epidemia e gripit mund tė paraqitet edhe nė fund tė dimrit, pra nė prag tė pranverės. Nga gripi shpesh tė sėmurėt fitojnė bronkitin. Shenjat janė: i sėmuri ka temperaturė rreth 38,5 shkallė tė Celsiusit, por edhe mė tė lartė, qė mund tė zgjas mesatarisht dy deri nė tri ditė. Dhembjet paraqiten nė muskuj dhe nė nyje. Shprehet edhe humbja e vullnetit pėr punė, nė fillim me kollė tė madhe, qė shkallė-shkallė piqet dhe temperaturat mund tė rrezikojnė lirimin e kollės dhe tė nxjerrjes sė kėlbazės. Tė sėmurėt nga gripi duhet tė dinė se armikun mė tė madh e kanė temperaturėn. Kundėr saj ėshtė e mjaftueshme qė tė pihet aspirina apo edhe barna tė tjera kundėr temperaturės, qė kėshtu i zvogėlojnė edhe dhembjet.

 


MĖNYRA E LUFTIMIT TĖ SĖMUNDJES

Nėse kolla nuk lehtėsohet apo nuk ndalet, tė sėmurėt nga bronkti dhe astma duhet t'ju pėrmbahen kėtyre rregullave:
-Para se gjithash tė bėhet dallimi i kollės sė thatė nga kolla e njomė (me kėlbazė).
-Gjatė ditės si dhe nė mbrėmje, para gjumit, duhet tė pihet ndonjė bar pėr qetėsimin e kollės.
-Tė shikohet karakteri dhe ritmi i shenjave tė kollės, nė mėnyrė qė sėmundja tė shėrohet me antibiotikė.
-Nėse pas kollės fshehet astma bronkiale, gjendja shėndetėsore nuk duhet tė nėnēmohet, por mėnjėherė tė merren masa shėruese.
-Te i sėmuri qė ka lėnguar nga bronkiti kronik janė periudhat gjatė vitit qė karakterizohen me kollė tė pėrforcuar. Nė mėnyrė qė kolla gjithsesi tė pengohet, mjeku si parandalim shkruan recetėn pėr barna.
-Nėse personi qė ka kollė ėshtė mė i vjetėr se gjashtėdhjetėvjeēar, ose nėse te ēdo i sėmurė tjetėr kolla zgjatė mė se njė muaj, ėshtė e domosdoshme qė tė bėhet shikimi i kraharorit nė rentgen.
-Njerėzit e moshuar, duhet pasur kujdes se ēdo pėrpjekje e vogėl ku bėhet pezmatimi i organeve tė frymėmarrjes, mund tė jetė edhe si fillim i ērregullimit tė zemrės.
-Te fėmijėt qė kolliten shpesh edhe gjatė periudhave tė gjata, duhet vėrtetuar se mos ėshtė fjala pėr rritjen e gjėndrrave.
-Ai qė pi duhanin dhe nuk mund tė lirohet nga kolla, para se tė fillojė tė shėrohet, duhet tė vendos qė ta ndėrprejė tėrėsisht pirjen e duhanit. Duhanxhinjtė e moshuar duhet t'i fotografojnė mushkėritė dhe mjeku i kujdesshėm nė fillim i vėren hijėzimet e vogla tė cilat mund tė jenė fillim i kancerit. Kontrollimet e rregullta te mjeku gjithsesi shtojnė mundėsinė pėr zbulimin e sėmundjes (kancerit). Ekspertėt pėr kancer (orologėt) kėshi-llojnė tė sėmurėt se kontrollimet parandaluese janė tė domosdoshme
Kolla shpesh mund tė manovrojė me tė sėmurėt, qėllimi i tė cilit ėshtė lirimi i organeve tė frymėmarrjes nga pezmatimet qė mund tė shkaktohen. Nga mjekėsia shkencore theksohet se nuk ka asnjė sėmundje tė organeve tė frymėmarrjes qė nuk pėrcillet me kollė!
Sipas konstatimeve tė shkencėtarėve thuhet se nuk gjendet asnjė njeri nė botė qė mė herėt apo mė vonė, nuk ka qenė i shtrėnguar qė tė kollitet. Kolla shpesh ndihmon qė kėlbaza tė nxjerret jashtė, qė eventualisht mund tė ndodh se ėshtė shtrezėzuar nė brendi. Te njerėzit e moshuar gjendja mund tė paraqitet ndryshe, pėr ēka lirimi i kėlbazės bėhet me vėshtirėsi. Nga kėrkimet e mjekėsisė shkencore ėshtė vėrtetuar se para njė shekulli, ēdo i katėrti njeri, ka vdekur nga tuberkulozi, nga infektimet kronike nė udhėt e frymėmarrjes qė i kanė shkaktuar bakteriet, shkaktare pėr vdekjen e parakohshme tė shumė brezave - Bacili i Kohut. Pastaj arritėn antibiotikėt e veēanėrisht ata kundėr tuberkulozit dhe kjo sėmundje e rrezikshme, duke parė se mund tė shėrohej, ka shkaktuar gjithnjė e mė pak frikė te tė sėmurėt. Por, kėtė nuk duhet pranuar se sėmundja plotėsisht ėshtė shėruar.
Pėr ēdo vit nė botė nga tuberkulozi vdesin rreth tre milionė njerėz. Kjo sėmundje edhe mėtutje paraqitet si e rrezikshme mbasi nė krahasim me tė kaluarėn, po zhvillohet nė mėnyrė shumė tinzare: nganjėherė dyshohet se kolla s'ėshtė aq e rrezikshme, qė shpesh mund tė banalizohet me ndonjė grip tė zakonshėm.
Pėr kėtė arsye te tė rinjtė, si dhe tė moshuarit, duhet pasur kujdes qė prania tinėzare e kollės tė dalė nė skenė. Sepse, kėtu ėshtė fjala pėr mushkėritė qė i ka sulmuar bacili i Kohut. Nėn parashikimet se sėmundja nuk ėshtė zbardhur, ngase nuk janė bėrė vizitat mjekėsore tė popullatės, ku duhet tė pėrdoret radiografia e mushkėrive dhe ekzaminimi citologjik i kėlbazės (kėrkimi i qelizave tė kancerit nė kėlbazėn e personave tė dyshimtė), po tė zbulohet gjendja tinzare, shėrimi ėshtė i mundshėm brenda njė periudhe tė shkurtėr: pėr gjashtė muaj ose diē mė gjatė, duke i shfrytėzuar kombinimet e barnave kundėr tuberkulozit, zgjedhjen e tė cilave e bėn mjeku specialist, d.m.th., pneumologu. Ata qė dėshirojnė shėrim tė plotė, sė pari duhet tė heqin dorė nga pirja e duhanit, sepse pezmatohen organet e frymėmarrjes. Kolla mund tė jetė shenjė e parė e tumoreve tė mushkėrisė, veēanėrisht tė kancerit qė si shkaktar thuhet se ėshtė duhani mė shumė se ēdo gjė tjetėr.
Nė mjekėsinė shkencore, njė ndėr dėshprimet mė tė mėdha, e nė tė njėjtėn kohė problem qė nxit shkencėtarėt nė kėrkime, ėshtė kanceri i mushkėrive ose kanceri bronkial. Kanceri i mushkėrive ėshtė shkaktar numėr njė i vdekshmėrisė te meshkujt nė krahasim me lokalizimin e kancerit nė sistemet e tjera tė organizmit. Nė SHBA dhe nė Skoci vdekshmėria nga kanceri i mushkėrive te femrat nga viti l988 u barazua me kancerin e gjirit...
Nė intervistėn qė duhet shpesh tė kihet parsysh, mjeku thekson edhe dėmet nga pirja e duhanit, si dhe jep shpjegime si mund tė pengohet zhvillimi i sėmundjes. "Kėtu duhet pėrmendur faktorėt e rrezikut tė kancerit nga pirja e duhanit, puna nė ambient mė ndotėsi, rrezatimi radioaktiv, infeksionet e shpeshta  tė sistemit respirator, etj. Lidhshmėria mes pirjes sė duhanit dhe tė kancerit tė mushkėrive ėshtė vėrtetuar nė shumė studime. Nė kėto studime ėshtė vėrtetuar se rreziku nga kanceri i mushkėrive ėshtė l4 herė mė i madh te duhanxhinjtė se tek ata qė nuk pinė. Sipas tė dhėnave tė Shoqatės Ndėrkombėtare pėr studimin e kancerit tė mushkėrive, nė 80 pėr qind tė rasteve shkaktar i kėsaj sėmundje ėshtė shprehia e thithjes sė tymit tė duhanit. Kjo ėshtė diē qė dihet, por shpesh edhe nuk pėrsėritet: kanceri nė mushkėri ėshtė tumor qė krijon mė sė tepėrmi frikė! Qė tė sėmurėt tė lirohen nga kjo frikė, ėshtė mė sė e dėshirueshme qė tė heqin dorė nga pirja e duhanit, si dhe ēdo gjė qė e dėmton kėtė sėmundje, sepse sėmundja pastaj i dėmton edhe tė tjerėt. Gjatė bisedave me tė sėmurėt gjithnjė ua kushtėzojė pėrdorimin e barit shėrues, dhe tė tillėve qė nuk heqin dorė nga pirja e duhanit dhe e kafesė, nuk dėshiroj qė fare t'ua jap. Ndodh se ata me gėnjejnė dhe e marrin dozėn e barit shėrues, por kjo shkon nė dėm tė shėndetit tė tyre si dhe dmėton rrethin me tė gjerė tė familjes.
Tė sėmurėt nga bornkiti kronik dhe astma, po qe se dėshirojnė tė pėrcaktohėn pėr ta pėrdorur barin shėrues, tre muaj para se tė paraqiten te mjeku popullor duhet tė heqin dorė nga pirja e duhanit, si dhe tė shmangen nga ushqimet qė ndikojnė dukshėm nė mosshėrimin e sėmundjes pėrkatėse. Pra, tė tillėve iu kushtėzohen rregullat nė ushqim. Ushqimin qė shpesh ata e dėshirojnė dhe e hanė, duhet ta dinė se e ushqejnė sėmundjen!
Nga mjekėsia shkencore ėshtė e njohur se nė tė shumtėn e rasteve shkaktar i astmės ėshtė pluhuri, kurse mė pak infeksioni i organeve tė frymėmarrjes. Astmėn e shkaktojnė poleni (pluhuri i disa luleve, qimet e bagėtive, pendlat, pluhuri kur i pastrojmė rrobat me fyrēė, pastaj edhe pluhuri i shtėpisė). Mullinxhinjtė janė tė ndieshėm, sepse nga pluhuri qė krijohet gjatė bluarjes sė drithit, pezmatojnė astmėn. Disa tė sėmurė janė tė ndjeshėm edhe ndaj ushqimit.
Nė kurėn e barit shėrues ėshtė shkruar: "Asmatikėt rreptėsisht duhet ta ndalin pirjen e duhanit, tė kafesė, tė alkoolit, lėngje tė gazuara, tė mos pijnė qumėsht tė lopės, vezė, domate, mish me shumė yndyrė, lėkurėn e mishit tė pulės, mish te peshkut si dhe ushqim tė konservuar…" Tė sėmurėt qė nuk e shohin rrezikun nga pirja e duhanit, dėshhiroj qė tė mos paraqiten tek unė, sepse tė tillėt iu bėjnė shėrbim tė keq tė tjerėve si dhe vetes…! Shpesh me arsye tė plotė u them se duhani ėshtė armiku i njeriut. Ka raste kur tė sėmurėt si dhe tė shėndoshėt mė kthejnė nė mėnyrėn e stėrvejtėruar tė kohės qė na rrethon: "Po, ju lutėm, nė tėrė botėn pihet duhani, e pse tė mos e pijmė edhe ne (UNĖ)?"
Dėshira pėr mjekimin e tė sėmurėve ėshtė primare, gjė qė dėshmohet me pėrpjekjet e pėrgatitjes sė barit shėrues tė bronkitit kronik dhe tė astmės. Ėshtė dėshmuar se kolla kronike, kėlbaza dhe frymėmarrja janė shumė tė shpeshta veēanarisht te duhanxhinjtė. Tė tillėt, duke mos u kujdesur mė shpesh sėmuhen nga pneunomia, gripi dhe infeksionet e tjera raspiratore. Ulēera nė lukth dhe nė zorrėn dymėdhjetėgishtore, si dhe ndėrlikimet nga kėto sėmundje po ashtu janė mė tė shpeshta te duhanxhinjtė. Nga studimet mė tė reja ka dėshmi se depresioni ėshtė mė i shpeshtė te duhanxhinjtė dhe se shėrimi i tė sėmurėve nga bronkiti kornik dhe astma ėshtė mė efektiv te ata qė e ndėrprejnė pirjen e duhanit. Pirja e duhanit, sidomos gjatė shtatėzanisė, ngrit rrezikun nga abortimi spontan dhe vdekjen e foshnjės, pohojnė shumica e shkencėtarėve qė merren me kėto sėmundje. Zhvillimi trupor dhe intelektual i fėmiut nė ambinet ku pihet duhani ėshtė i ērregulluar. Dihet se tymi i duhanit futet nė mushkėritė e duhanxhiut, por numd mbetet aty. Njė pjesė patjetėr do ta thithė shoku, fėmija, prindi, apo edhe kolegu i punės… dhe do te kenė pasoja, pa kurrfarė faji, vetėm se ėshtė i detyrueshėm tė punojė e tė jetojė afėr duhanxhiut.
Nga kėto fakte qė u dėshmuan me studime shkencore shumėvjeēare nė miliona njerėz, ata bėjnė edhe thirrje: "Mendoni me kokėn tuaj se a vlen tė pihet duhani? Sa pako cigare i pini nė ditė: sa i pijnė familja juaj? Shumėzoni me 3O ditė! Shumėzoni kėtė shumė me dymbėdhjetė muaj. Sa DM i harxhoni? Shprehni ketė me EURO, dollarė amerikanė… do tė jetė interesant ta dini saktėsisht sa harxhoni pėr ta ulė cilėsinė e jetės dhe pėr ta shkurtuar atė. Ia shtoni kėsaj shpenzimet e mjekimit pėr sėmundjet qė i shkakton duhani apo e rritė rrezikun e tyre! Ndoshta ju duhet ndihma e digitronit, kompjuterit apo e ekspertit pėr statistikė?!, i shtron kėto pyetje njė shkencėtarė me pėrvojė tė gjatė nė profesionin e tij. Ka iks raste tek tė sėmurėt qė kur u them se nuk duhet ta pijnė kafenė dhe ēajin e rusit, me pyesin me ironi: "Po, vallė, ku e gjete nė shkrimet tuaja se nuk duhet pirė kafeja?"  "E gjeta tė shkruar nė njė bujashkė!" ua kthej duke e vėnė buzėn nė gaz.
Qė nė fillim tė kėtij doracaku pohuam se pas kollės mund tė fshehet ēdo lloj i sėmundjes sė organeve tė frymėmarrjes. Astmatikėt, duke i pėrjetuar vuajtjet e tyre pėr ta nxjerrur kėlbazėn me tė kollitur duhet tė kėrkojnė ndihmė prej njerėzve me pėrvojė, sepse ajo ėshtė mėsuese e tė gjithave.
Duke e trajtuar sėmundjen me njėrėz tė profesionit, si dhe tė tillė qė lėngojnė nga kėto sėmundje, ata mund tė arrijnė shumė nė parandalimin dhe pengimin e sėmundjeve trashėguese.
Nė pėrgjithėsi, ēdo ushqim, mund tė ngacmojė sulmin e astmės, por mė se tepėrmi vezėt, peshqit, arrat, ēokollatat dhe guacat e ndryshme.

 


PASOJAT E BRONKITIT KRONIK DHE TĖ ASTMĖS

Tė sėmurėt nga bronkiti dhe astma, nė mungesė tė analizave mjekėsore, shpesh nuk e dinė se lėngojnė edhe nga pagjakėsia (anemia). Shenjat e dukshme tė pagjakėsisė janė: zbehtėsia, plogėshtia, lodhja, dhembja e shpesht e kokės, tė rrahura tė shpeshta tė zemrės, ndjenja e mungesės sė ajrit, tretja e dobėt e ushqimit dhe mungesa e oreksit. Por, nga mjekėsia shkencore dihet se pakėsimi i rruazave tė kuqe tė gjakut nėn vlerat normale, quhet pagjakėsi. Pra, ē'ėshtė e vėrteta pagjakėsia ėshtė edhe sėmundje e rruazave tė kuqe tė gjakut. Anemitė mė tė shpeshta janė ato si pasojė e mungesės sė hekurit, nė ushqim, i gjakderdhjeve tė ndryshme, apo edhe si pasojė e thithjes sė vėshtirėsuar nga ana e aparatit tė tretjes . Madje, anemitė paraqiten edhe si pasojė e mungesės se faktorėve ushqimorė qė marrin pjesė nė prodhimin e gjakut nė palcėn kockore si p.sh. vitaminat e ndryshme, proteinet etj. - shton i njėjti specialist.
Tė sėmurėt qė lėngojnė nga bronktiti dhe astma kėrkohet qė ta marrin barin shėrues kundėr pagjakėsisė, nė mėnyrė qė tė mund t'i pėrmirėsojnė rruazat e kuqe tė gjakut e pastaj ta marrin barin shėrues kundėr bronkitit dhe tė astmės. Ata, duke krijuar rruaza tė kuqe tė mjaftueshme tė gjakut i pėrballojnė sėmundjes tjetėr mė lehtė. Mjerisht, qė kur fliet pėr pagjakėsinė, kėtu ėshtė fjala edhe te disa tė sėmurė qė kanė standart tė ulėt tė jetės. Tė sėmurėt gjatė intervistės qė bėjnė me mjekun popullor, kur shpesh pa arsye hamanden se a do tė vendosin ta marrin barin shėrues kundėr pagjakėsisė, mund tė konsultohen me mjekun pėrkatės. Specialistėt tė sėmurėve ua bėjnė tė njohur se patjetėr duhet t'ju nėnshtrohen ekzaminimeve tė aparatit tretės (zbulimit eventual tė ulēerės ose i gjakderdhjeve tė ndryshme), kontrollimit tė femrave te gjenikologu, izolimit tė parazitėve nė fekale, etj.
Tė sėmuėrt nga pagjakėsia qė pėrcaktohen tė vijnė pėr ta marrė barin shėrues do tė mė lehtėsonin shumė po qe se me vete e marrin edhe diagnozėn, nė mėnyrė qė tė shikohet pasqyra e gjakut.
Mjekimi i pagjakėsisė me barishte natyrore zgjatė l35 ditė. Pėrbėrja e barishteve ėshtė me bimė tė cilat kanė hekur. Bari i tillė ėshtė i mbyllur nė njė gastare dhe hahet nga njė lugė e kafesė nė esėll, e pastaj kura shoqėrohet me kurė tė ēajit tė pėrzier, qė duhet tė pihet tri herė nė ditė, pas ngrėnies, duke e ėmbėlsuar me mjaltė. Mirėpo, tri kura, qė ēdo kurė ėshtė l kg, nuk mjaftojnė. Ato duhet tė pėrtėriten ashtu sikurse ėshtė paraparė terapia e barit. Kėshtu, me krijimin e rruazave tė kuqe tė gjakut, i sėmuri pastaj duhet t'ia fillojė shėrimit tė bronkitit kronik dhe tė astmės. Pėrdorimi i ēajit natyror, po ashtu ka pėrbėrje tė barishteve qė kanė hekur pėr ēfarė lehtėsojnė dhe ndihmojnė nė shėrimin e sėmundjes pėrkatėse.
Tė sėmurėt nga pagjakėsia pėr ēdo mėngjes (nė esėll) duhet ngrėnė l copė apo 2 mollė, tė ėmbėlsuara me mjaltė natyrore. Pėr mėngjes tė merret tė kuqtė e njė veze ( tė tundur mirė), me disa pika tė konjakut tė mirė. Pastaj melēi tė pjekur shpejt nė tė dy anėt (brenda gjysmė e njomė). Me mėlēi edhe sallatė prej lule shurdhės mjekėsore apo prej fletėve tė spinaqit tė ri. Tė sėmurėt nga pagjakėsia duhet marrė ushqim tė begatshėm me albumine, fasulė, bizele, mish pėllumbi, mėlēi tė zezė, mish thėllėze, mish pate, mish deleje, troftė, sardele, djathė tė pamazitur, mish lepuri dhe mish peshku. Ushqimi duhet tė jetė i lehtė, fuqidhėnės dhe i begatė me pemė, tė cilat duhet tė jenė tė "gjalla" (tė paziera dhe tė papjekura), nė mėnyrė qė organizmi tė fitojė mjaft hekur, vitamina dhe kripra natyrore. Duhet pirė ēaj shtėpie, lėngje tė pemėve, por edhe nga l gotė verė apo birrė pėr tretje mė tė mirė tė ushqimit . Tė sėmurėt nga pagjakėsia, nėse kanė mundėsi, duhet tė pushojnė dhe tė jetojnė nė ajr tė pastėr tė klimės malore, meqė nė bjeshkė oksigjeni ėshtė mė i lehtė. Pėrtėritja e rruazave tė kuqe tė gjaku te tė sėmurėt krijon lehtėsimin, pėrmirėsimin dhe ruatjen e shėndetit.

 


LUFTA KUNDĖR KANCERIT
ĖSHTĖ DETYRĖ E TĖ GJITHĖVE

Ėshtė mėse e domosdoshme qė tėrė shoqėria tė zotohet nė luftėn kundėr kancerit. Nė mėnyrė qė me kohė t'i ndihmoni vetes duhet tė paraqiteni te mjeku kur hetoni se iu paraqiten kėto shenja:
-plagėt qė nuk shėrohen nė buzė, nė gjuhė dhe nė gojė,
-trashje ose nyje nė gji ose nė ndonjė pjesė tjetėr tė trupit,
-gjakderdhje jo tė zakonshme nga organet seksuale tė femrės, kullimi nga gjiri dhe gjakderdhje nga pjesėt e tjera tė trupit.
-shtimi i shpejtė dhe ndryshimi i ngjyrės nė mjekėr dhe rritjeve tė tjera nė lėkurė,
-mostretja e shpeshtė e ushqimit,
-qėndrueshmėria tinėzare, kolla dhe vėshtirėsitė pėr ta pėrpirė ushqimin, si dhe
-vėshtirėsitė e shpeshta nė urinim dhe nė jashtėqitje jo tė rregullt.
Mjekėt amerikanė nė mėnyrė tė pareshtur u pėrpoqen ta gjejnė barin shėrues kundėr kancerit. Ata, mjerisht, derisot, nuk arritėn! Pėrpjekjet e tashme janė orientuar kryesisht nė natyrė. Tė tillėt qė i janė falur punės nė kėtė fushė, mendojnė se barin shėrues do ta gjejnė nė barishte natyrore, duke e pėrcjellur e shėruar me ēaj. Por, pėr kėtė do tė njoftohemi mė vonė. Ndodh se tė tjerėt, ndėrkohė, mund tė ndriēojnė diēka mė tė mirė pėr shėrimin e kancerit. Gjithēka qė ėshtė e dobishme pėr tė shėruar kancerin, duhet t'i qasemi natyrės, e cila na i dhuroi tė gjitha tė mirat, pra edhe jetėn me sėmundje tė ndryshme, qė duhet bėrė pėrpjekje tė pareshtura qė gjithsesi t'i mundim ato...
Pėrpos ushqimit tė rendomtė tė sėmurėt nga bronkiti dhe astma duhet tė pijnė lėngje tė pemėve dhe tė perimeve, sepse ato pėrmbajnė vitamina, fermente, minerale qė kanė efekte tė dukshme nė pengimin dhe shėrimin e qelizave tė kancerit. Sa mė shumė pemė dhe perime qė pėrbėjnė vitaminėn A, aq mė i vogėl ėshtė rreziku nga sėmundja.

 


PĖRDORIMI I KURĖS SĖ BARIT SHĖRUES

Kura e barit shėrues qė duhet ta pėrdorin tė sėmurėt nga bronkiti dhe astma, ėshtė me nga 3 kg ushqim natyror, i mbyllur nė gastare dhe tri qeska ēaj tė pėrzier, qė zgjatė l35 ditė. Tė sėmurėt edhe pse do ta ndiejnė veten plotėsisht tė shėruar, nuk duhet tė krenohen me aq. Ata i kėshilloj qė ta pėrdorin tėrė sasinė e barit shėrues si dhe ēaje natyrore edhe pas ngrėnies sė kurave, mundėsisht edhe pėr tre deri nė gjashtė muaj, por gjithnjė ēajin duke e ėmbėlėsuar me mjaltė. Ēaji naryror, e bėn shpėrlarjen e mushkėrive dhe krijon jo vetėm qetėsimin shpirtėror te tė sėmurėve, por edhe shėrimin e plotė. Gjatė pėrdorimit tė barit shėrues, tė sėmurėt duhet tė bėjnė shėtitje nė ajėr tė pastėr, t'i ikin punės sė rėndė (ngritjes sė peshave), lagėshtisė,  pijeve tė ftohta alkoolike, tė duhanit si dhe ēdo gjė qė e dėmton kėtė sėmundje, duhet tė ndalohen.
Ushqimi duhet tė hahet e tė pėrtypet sa mė shumė nė gojė, nė mėnyrė qė fyti sa mė shpesh tė lyhet.
Kjo mėnyrė e shėrimit tė bronkitit dhe tė astmės me barishte natyrore, te njė numėr i madh i tė sėmurėve, qė nė fillim ėshtė dėshmuar e suksseshme.  Duke i bėrė hulumtimet e tė sėmurėve pas pėrdorimit tė barit shėrues, shumė veta i janė kthyer punės e jetės, por edhe krijimit tė familjeve. Meqė ėshtė fjala pėr sėmundjen qė te disa persona pėrmirėsimi shpejt hetohet, por ka raste edhe qė pėr njė kohė sėmundja mund tė fshehet, ajo ėshtė aq tinzare, sakaq kur tė krijohen kushtet pėr parandalimin e tėrėsishėm, tė sėmurėt duhet ta bėjnė patjetėr fotografimin e mushkėrive. Por, ėshtė ēėshtje thelbėsore qė duhet ditur ēdo i sėmurė se kjo sėmundje nuk mund tė shėrohet nė shpejtėsi. Duhen edhe sa muaj e nė raste tė rėnda edhe 1-2 vjet. Por, nėse e krahasojmė kohėn e shėrimit me kohėn prej 10-20 vitesh, qėkur ėshtė bartur sėmundja, atėherė edhe shėrimi i tillė nuk zgjatė aq shumė. Duhet tė theksojmė se kėtu s'ėshtė puna pėr mėnyrėn e shpejtė tė shėrimit tė sėmundjes, shmangien e saj me ēdo kusht, por tė mėnyrės qė ėshtė nė pėrputhje me proceset natyrore, qė zhvillohen nė organizėm. Duke i vėnė kėto procese natyrore, nuk guxojmė tė pėrshpejtojmė afatin e shėrimit.
Bari shėrues nuk krijon kurrfarė vėshtirėsish e as keqėsimin e sėmundjeve tė tjera, e as  dhembje tė gjymtyrėve tė trupit. Pėrdorimi me kohė i barit shėrues, pra nė mėngjės nė bark tė zbrazėt dhe i ushqimit tė rregullt duhet nderuar pėrherė. Tė sėmurėt qė e pėrdorin kėtė terapi kohė pas kohe dhe tė tillėt qė nuk janė mjaft tė qėndrueshėm, mund tė pėsojnė nė shėndetin e tyre. Nga moskujdesi i tė sėmurėve ndaj barit shėrues, si dhe pėrpjekjet e personit pėrkatės qė merr pėrsipėr shėrimin e tė sėmurėve, e ē'vlerėson punėn e mjekut. Kėshilla e parė e mjekut popullor ėshtė: "Nėse dėshironi qė plotėsisht tė shėroheni duhet tė qėndroni deri nė fund, t'i pėrdorni kurat e propozuara, d.m.th., derisa tė ndėrpriten tė gjitha ērregullimet nė funksionimin e organeve tė frymėmarrjes..."

 


TĖ DHĖNA NGA BIMĖT
DHE SHĖRIMI ME TO

Pėr shėrimin e bronkitit dhe tė astmės  janė tė dobishme ēajet nga bimėt, ekstraktet e vajit, silikatet dhe pėrbėrje tė tjera. Kundėr bronkitit pihet ēaji i luleve, si dhe i barishteve tė tjera natyrore. Ēaji mund tė pihet edhe pesė herė nė ditė, por gjithnjė pas ushqimit, dhe duke e ėmbėlsuar me mjaltė. Pėr lehtėsimin e vėshtirėsive mund tė pihet ēaji i pėrzier. Edhe pėr astmė mund tė pėrdoret i njėjti ēaj shėrues, por gjithnjė posa i sėmuri tė zgjohet, duhet tė hajė njė lugė tė kafesė sė barit shėrues. Pas ngrėnies sė barit shėrues, i sėmuri nuk duhet tė pijė kafe, ēaj e as ujė! Dihet se bari shėrues nuk pėrdoret si mjaltė pėr dėshirė, por si bar pėr kurim . Duke e pėrdorur kėtė bar natyror pėr shėrimin e bronkitit kronik dhe tė astmės, tė sėmurėt sė shpejti do tė gjenden nė mesin e tyre familjar, edhe mė tė dashur dhe kurdoherė tė ēmuar qė me pėrpjekje vetėmohuese kanė arritur ta mundin sėmundjen. Ata sėrish do tė mund tė flejnė tė qetė, tė hajnė, tė bisedojnė me njerėz, duke mos u kollitur pas ēdo dy-tri fjalėsh, si dhe do tė lirohen nga frika se janė tė sėmurė, dhe se do t'u kthehet dėshira dhe shpresa pėr jetė.
Pėrdorimi i barishteve natyrore si dhe i ēajeve pėr shėrimin e bronkitit dhe tė astmės nuk do nėnēmuar, e as barin pėrkatės shėrues qė i kėshilloj tė sėmurėt se mund ta pėrdorin pa kurrfarė frike.
Ēaji qė pėrgatitet nga lulet e mollės pihet kundėr ftohjeve tė ndryshme, lehtėson etjen, forcon nervat, mushkėritė dhe zemrėn. Ky lloj i ēaji ėshtė i mrekullueshėm nė rregullimin e tretjes. Pėr pėrgatitjen e ēajit nga lulet e mollės nė pranverė vjelen tė freskėta, tė cilat thahen nėn hije dhe pastaj tė thata ruhen nė pako tė letrės dhe pėrdoren gjatė tėrė vitit. Ēaji nga kėto lule zihet sikur edhe ēdo lloj i ēajit tjetėr, mirėpo nė vend tė sheqerit i qitet mjaltė. 
Ēaji nga hithra ėshtė shumė i dobishėm pėr tė sėmurėt. Farat dhe gjethet e hithrės pėrdoren nė formė tė ēajit kundėr astmės. Hithra ndikon mirė edhe nė shėrimin e shumė sėmundjeve tė tjera tė brendshme, siē janė hemorroidet, veshkėt, etj.
Ēaji nana po ashtu lehtėson organet e frymėmarrjes, duke e qitur njė lugė tė supės nė njė litėr ujė tė vluar. Ena tė nbyllet dhe tė pushojė 5-10 minuta e pastaj tė pihet sipas nevojės, tri herė nė ditė, pas ngrėnies.
Ēaji nga tėrshėra dhe elbi po ashtu ėshtė shumė i dobishėm pėr lehtėsimin e tė gjitha sėmundjeve tė brendshme, veēanėrisht tė veshkave (tė bakterieve nė urinė), tė kanalave tė urinimit, tė lukthit, tė kolitit kronik (tė pezmatimit tė zorrės), tė sėmundjes sė sheqerit si dhe tė disa sėmundjeve tė lėkurės.
Ēaji i pa ėmbėlsuar duhet tė pihet nė sasi tė pakufizuara deri te shėrimi i plotė, e mund tė pihet pastaj edhe rregullisht.
Ēaji nga tėrshėra dhe elbi mund tė pėrzihet me ndonjė ēaj tjetėr natyror, me pelim dhe me kamomil, qė lehtėson shėrimin e bronkitit dhe tė astmės, por gjithnjė tė ėmbėlėsohet me mjaltė, pasi tė kullohet e tė ftohet.
Edhe ēaji i luleve dhe i lėvoreve tė blirit dhe i luleve tė akacjeve  pėrdoren kundėr kollės kronike, ftohjes dhe organeve tė frymmmėmarrjes, tė rrufės si dhe kundėr bronkiti kronik dhe tė astmės. Kush pin rregullisht ēaj bliri, tė pėrzier me njė lugė mjaltė, nuk ka pse tė frikėsohet nga pezmatimi i mushkėrive apo i organeve tė tjera tė frymėmarrjes.
Pėr ēaj mund tė pėrdoren edhe gjethet (lulet) e mėllagės sė bardhė dhe tė zezė, duke ia shtuar njė sasi tė kamomilit.
Rrėnja e mėllagės pėrdoret si ēaj i veēantė.
Gjethet e thara tė gėshtenjės sė butė, nė formė ēaji, ndihmojnė nė nxjerrjen e kėlbazės dhe nė qetėsimin e kollės. Ato njėkohėsisht lehtėsojnė edhe shėrimin e bronkitit dhe tė astmės.
Pėr tė nxjerrur kėlbazėn me tė kollitur duhet pėrdorur edhe kėto bimė shėruese: dejėz, gėshtenjė tė butė, rrėnjė tė mėllagės se bardhė, farė tė lirit, lėvore tė limonit dhe tė portokallit, duke i zier si ēaj.
Duke i pėrzier lulet e akcjeve, tė blirit si dhe gjethet e dejėzės me pakėz kamomile pėrfitohet ēaji qė ndihmon dhe lehtėson shėrimin e bronkitit dhe tė astmės.
Gjethet e dejėzes ndikojnė te zjarrmia e ndryshme e lėkurės si dhe nė shėrimin e mushkėrive, ndihmojnė dhe lehtėsojnė kollitjen, nxjerrejn e kėlbazės, rregullojnė frymėmarrjen, pezmatimin e mushkėrive, zvogėlojnė urinimin e shpeshtė dhe dukshėm ndikojnė nė organet e tretjes.
Bari i oborrit (nejcė) pėrdoret kundėr tuberkulozit. Dejėza shėron bronkitin kronik.
Tamėlēaku i tharė nėn hije, pėrdoret si ēaj kundėr inflamacionit tė organeve tė frymėmarrjes dhe tė kollės.
Lėngu i pėrfituar nga zierja e lėvoreve tė bungut pėrdoret kundėr pezmatimeve tė stomakut dhe tė zorrėve, pėrdoret kundėr pezmatimit tė mukozės sė gojės dhe tė fytit.
Lėvozhga e vidhit tė terur nėn hije, pėrdoret nė formė tė ēajit, pėr shėrimin e pagjakėsisė. Duhet tė zihet mirė, pastaj tė lihet qė tė pushojė njė gjysmė ore e pastaj tė kullohet dhe tė pihet ēaji i tyre tri herė nė ditė nga njė gotė pas ngėrnies.
Nga zierja e luleve dhe e gjetheve tė thara tė shtogut nė formė ēaji, nė mjeksin popullore pėrdoret kundėr ftohjes, brokitit dhe tė majasėllit.
Ēaji i pėrfituar nga zierja e frutave tė kaēės pėrdoret kundėr anemisė dhe tė pezmatimit tė rrugėve urinare.
Gjethet e thara dhe tė ziera tė rozmarinės, nė formė ēaji, ndihmojnė dhe lehtėsojnė frymėmarrjen.
Ēaji i pėrfituar nga zierja e luleve dhe e gjetheve tė shtogut, pėrdoret kundėr tė ftohtit, tė bronkitit, tė anginės, tė kollės, etj.
Rrushqeni i tharė nėn hije, pastaj i zier nė formė ēaji, pėrdoret kundėr kollės dhe astmės.
Sarusha po tė vjelėt nė kohėn e lulėzimit dhe tė thahet nėn hije, lėngu i pėrfituar nga kjo bimė qė pėrgatitet nė formė ēaji shėrben si ngacmues nė nxjerrjen e kėlbazės, kundėr bronkitit, astamės dhe kollės.
Tuftė e misrit ("mustaqet" e misrit), po tė grumbullohen derisa misri s'ėshtė pjekur plotėsisht, pėrkatėsisht kur ėshtė nė fazėn qumėshtore, thahen nėn hije. Secila tufė(mustak) e tharė ėshtė ilaē kundėr kollės, tė rahitistit, rregullon shtypjen e lartė tė gjakuit si dhe lehėtson sėmundjet e zemrės.
Nga zierja e gjetheve dhe e luleve tė barpezmit pėrfitohet lėngu qė pihet pėr tė mjekuar aneminė.
Lėngu i pėrfituar nga zierja e gjetheve tė thara tė boronicės, pėrdoret kundėr sėmundjes sė bronkiti.
Lėngu i pėrfituar nga zierja e frutave tė fikut pihet pėr tė lehtėsuar jashtėqitjen dhe pėr tė zbutur kollėn.
Bari i erės (glekoma), i tharė si ēaj, pėrdoret si mjet forcues i organizmit dhe si lirues i bronkeve dhe i mushkėrive nga kėlbaza.
Ēaj mali (ēaj bjeshke) ndihmon tretjen ddhe nxjerrjen e kėlbazės, lehtėson frymėmarrjen dhe nxit urinimin e po ashtu ndikon edhe nė lehtėsimin e tuberkulozit.
Luleshpate (shpatore) e vjelur dhe e tharė me kohė nėn hije pėrdoret kundėr bronkitit, astmės dhe tė kollės.
Nga zierja e frutave tė pjekura dhe tė thara tė dėllinjės pėrgatitet ēaji qė pihet pėr tė shėruar bronkitin si dhe sėmundjet qė vijnė nga tė ftohurit.
Lėngu i pėrfituar nga zierja e farave tė lirit, nė formė ēaji, nė mjekėsinė popullore, pihet kundėr pezmatimit tė rrugėve tė frymėmarrjes, tė sėmudjes sė mushkėrive, tė pezmatimit tė fytit, lehtėson sėmundjen e traktit tretės, tė rrugėve urinare, etj.
Pėrdorimi i lėngjeve nga panxhari lehtėson shėrimin e bronkitit dhe tė astmės.
Edhe borziloku mund tė pėrzihet me barishte tė tjera qė janė shėruese pėr bronkit dhe astmė dhe tė pėrdoret si ēaj.
Mjekimit tė bronkitit kronik dhe tė astmės po ashtu i ndihmojnė dhe shėrojnė pėrdorimi i qepės dhe i hudhrės nė ushqim.
Hudhra ndikon dukshėm nė mėnjaninim e plogėshtisė si dhe tė ndalurit e kollės.
Lėngu i pėrfituar nga zierja e luleqenit pėrdoret kundėr sėmundjes sė mushkėrive si dhe tė infektimeve tė rrugėve tė frymėmarrjes.
Kamomili (lule e bardhė) ka pėrdorim tė gjerė nė mjekėsinė popullore dhe atė shkencore. Pėrdoret nė formė tė ēajit i pėrfituar nga lulet, si dhe qetėsues i dhembjeve tė stomakut. Nga kjo bimė mund tė bėhen melheme pėr mjekimin e plagėve, duke e pėrzier me mjaltė, dhe pas njė pushimi prej njė muaj, pėrdoret pėr mjekimin e palgėve, tė hemorroideve tė jashtme (nė lėkurė), pėr shpėrlarjen e gojės dhe tė fytit, pėr larjen e syve (nė formė ēaji) dhe kundėr qelbėzimeve, etj.
Nga zierja e petullave tė thara tė lulėkuqes, duke i pėrgatitur si ēaj, pihet kundėr pezmatimit tė rrugėve tė frymėmarrjes dhe tė sėmundjeve tė mushkėrive.
Tė sėmurėt nga bronkiti kronik dhe astma i kėshilloj qė ta pėrdorin mėlmesėn me barishte natyrore, duke e qitur njė majė tė lugės sė ēajit nė supė apo nė gjellė, duke e pėrzier nė pjatė. Mėlmesa nuk duhet tė pėrvėlohet, por duhet tė hahet si e tillė.
Po tė zihen 4-5 kokrra fiq tė thatė nė zhezve dhe lėngu tė pihet, sidomos nė mbrėmje apo edhe gjatė natės, lėngu i tillė zbutė mukozat e pezmatuara tė rrugėve tė frymėmarrjes dhe bronket. Kura e tillė e lehtėson dhe e qetėson asmatikun.
Nė l kg mjaltė tė qiten 4 lugė pluhur tė hekurit, tė pėrzihen mirė dhe i sėmuri nga pagjakėsia duhet tė marrė pėr ēdo ditė nga dy lugė kafeje (gjatė njė periudhe prej l0-15 ditė)
Kujdesi nė pastėrti ėshtė shėrim dhe pasuri.
Kujdesi nė ushqim po ashtu ėshtė kusht pėr shėrim.
Kush e do jetėn ai pėrpiqet qė t'i pėrmirėsojė edhe kushtet jetėsore.
Ndikimi i ushqimit nė shėndetin e tė sėmurit, pėrdorimi i kurės sė pėrgatitur dhe i ēajit tė pėrzier, si dhe masat qė ndėrmerren pėr pengimin e shfaqjes sė sėmundjes,  mund tė ndihmojnė, tė parandalojnė dhe tė pengojnė pėrhapjen e kėsaj sėmundje trashėguese .
Ēdo kafshatė me shumė yndyrė, kripė apo mėlmesė si dhe dashamirėt e alkoolit gjithnjė e mė shpesh ia shkurtojnė vetes jetėn.
Konsumimi i tepruar i kėtyre pjesėve pėrbėrėse ushqimore paraqet rrezik pėr shumicėn e tė sėmurėve, tė cilėt vdesin kryesisht nga moskujdesi nė ushqim.
Bashkėpunimi i tė sėmurėve me mjekė ėshtė detyrė parėsore e jetėsore.
Mosbashkėpunimi me mjekėt ėshtė nė dėm tė tė sėmurit. Shpeshherė tė tillėt kėshillat e mjekut nuk i zbatojnė nė jetė, duke e fajėsuar punėn me pėrkushtim tė njerėzve profesionistė.

 


FRUTAT E PEMĖVE NDIHMOJNĖ SHĖRIMIN

Pėrdorimi i frutave tė pemėve nė mjekėsinė popullore, si nė forma tė thjeshta, kur ato pėrdoren tė freskėta, e po ashtu edhe nė forma tė pėrgatitura ndihmojnė nė shėrimin e shumė sėmundjeve trashėguese, por ka edhe tė tilla qė tė sėmurėt shpesh i dėmtojnė, duke mos e njohur apo ditur saktėsisht diagnozėn pėrkatėse .
Ndėr pemėt qė e shėrojnė pagjakėsinė duhet tė pėrdoren aq sa tė sėmurėt kanė mundėsi materiale pėr t'i blerė apo pėr t'i prodhuar e ruajtur, nė mėnyrė qė kur ėshtė e nevojshme, mund t'i pėrdor pėr tė mirėn e shėndetit, e kėto janė:
Frutat e mollės sė butė pėrdorėn tė frekėta, tė thata, tė konservuara, nė gjendje tė freskėt pėrpunohen nė komposta, marmelatė, reēel, lėng molle, etj.
Ēaji i pėrgatitur me mollė tė ziera pakėson acarimin e laringut. Po ashtu ky lloj ēaji ėshtė pėr tė zbutur e pakėsuar kollėn si dhe kundėr zėnies sė zėrit, pėrkatėsisht tė kordave tė zėrit, lehetėson dhembjet e grykės dhe acarimin e frymėmarrjes dhe tė vet mushkėrive.
Merren 1-22 kokrra mollė, prehen nė 3-4 copė secila dhe zihen rreth 30-40 minuta nė 200 ml ujė. Ēaji i pėrgatitur bėhet i ngrohtė dhe pihet nga njė filxhan, 1-3 herė nė ditė.
Nė mjekėsinė popullore shumė dijetarė kėshillojnė: "Hani ēdo ditė nga dy kokrra mollė, nė qoftės se dėshironi t'i shmangeni infarktit tė miokardit".
Gjethet e ftoi pėrdoren pėr tė sėmurėt si qetėsues nga neurastenia, pagjumėsia, kundėr rrahjeve tė shpeshta tė zemrės, kundėr kollės sė pandėrprerė, etj.
Merren 5 g gjthe tė ftoit dhe vihen e zihen nė 100 ml ujė 10 minuta. Ēaji pasi tė pushojė, kullohet dhe pihet mėnjėherė.
Gjethet e gėshtenjės, nė formė tė ēajit, pėrdoren pėr tė lehtėsuar rrugėt e frymėmarrjes dhe qetėsues tė kollės.
Merren 30 gjethe tė gėshtenjės dhe zihen nė 200 ml ujė derisa tė mbetet gjysma e sasisė sė ujit. Nga ky lėng i pėrfituar pihet nga njė filxhan kafeje 1-2 herė nė ditė.
Gjethet e thara tė manaferrės pėrdoren kundėr sėmundjeve tė mushkėrive si dhe pėr ndalimin e gjakut. Nė formė tė ēajit tė sėmurėt mund tė pijnė nga 4-5 gota ēaj nė ditė, duke e ėmbėlsuar me mjaltė ose sheqer.
Ēaji i lėvoreve tė degėve tė pjeshkės pėrdoret pėr nxjerrjen e kėlbazės nga bronket.
Ēaji pėrgatitet duke i marrė 50-60 g lėvore degėsh, tė cilat zihen nė 200 ml. ujė, derisa tė mbetet gjysma e sasisė sė ujit. Pastaj kullohet dhe pihet nga njė gotė gjithnjė nė esėll.
Lėngu i portokallit duke i shtuar pak sheqer, pėlqehet edhe nga fėmijėt dhe kėshillohet tė pėrdoret qysh nė muajn e tretė. Porokallet pėrdoren nė shėrimin e pagjakėsisė, duke e pastruar gjakun me elemente tė reja.
Nga 10-15 lėvozhga tė portokallit vihen t'i ziejmė pėr 15-20 minuta nė 250 ml ujė. Nga lėngu i pėrfituar, nė formė ēaji, ėshtė mirė tė pihet i ngrohtė nga 1-2 gota nė ditė, sepse ndihmon dukshėm nė rrugėt e frymėmarrjes, kur ka acarime nė grykė si dhe lehtėson kordat e zėrit, etj.
Nė mjekėsinė popullore pėrdoren gjethet e qershisė, bishtat e frutave, lėvorja e degėve si dhe frutat.
Lėvorja e degėve tė qershisė pėrdoret pėr uljen e temperaturės, lehtėson ndėrprerjen e djerėsitjes te individėt me sėmundje tė mushkėrive, etj.
Merren 20 lėvore degėsh, thėrmohen dhe vihen tė zihen nė njė litėr ujė derisa tė mbetet gjysma e sasisė sė ujit. Ky lėng i pėrfituar i pėrzier me mjaltė pihet nga njė filxhan kafeje nė mėngjes, esėll.
Frutat e vishnjės ndikojnė nė shėrimin e sėmundjes sė mėlēisė, pastrojnė gjakun dhe luftojnė pagjakėsinė. Pėr tė sėmurėt e tillė duhet tė pėrdoren deri nė gjysmė kg vishnje tė freskėta nė ditė, duke vazhduar kurimin pėr 15-20 ditė.
Dardhat e freskėta, si dhe tė ziera, kanė pėrmbajtje tė hekurit dhe ndihmojnė nė shėrimin e pagjakėsisė. Edhe lėngu qė pėrfitohet nga zierja e dardhės ndikon nė uljen e temperaturės.
Merren 15-20 lėvore tė thara tė dardhės (ose 60-70 lėvore tė njoma) nė 250 ml ujė dhe lihen tė zihen gjysmė ore. Pasi tė pushojė lėngu i pėrfituar nė formė tė ēajit pihet i vakėt, njėherė nė ditė, nė esėll. Kėshillohet qė tė pėrdoret edhe ēaji nga gjethet e dardhės i pėrzier me lėvore (20-30 g tė qiten nė njė gjysmė litėr ujė, tė vlojė 10 minuta, tė pushojė e pastaj tė kullohet e tė pihet njėherė nė ditė nga njė gotė nė esėll).
Fiku pėrdoret i freskėt, i tharė dhe i pėrpunuar nė produkte tė ndryshme. Fiqtė e njomė kanė mjaft vitaminė C, provitamin A dhe hekur.
Tė pėrdoren nga individėt e dobėt, nga tė sėmurėt anemikė dhe nga tė tillėt qė ndiejnė shumė tė ftohtėt: ata i japin organizmit forcė dhe nxehtėsi.
Gjethet e njoma tė fikut, tė pėrgatitura nė formė tė ēajit, lehtėsojnė sėmundjen e astmės.
Merren 1-2 gjethe tė freskėta tė fikut dhe zihen nė 200 ml ujė derisa tė mbetet gjysma e sasisė sė ujit. Lėngu i pėrfituar pihet pas darke, ose nė mėngjes esėll, nga njė gotė nė ditė.
Arrat janė ushqim shumė i mirė pėr fėmijėt si dhe pėr tė rriturit, ato ndihmojnė nė shėrimin e pagjakėsisė. Arrat mund tė pėrzihen me mjaltė dhe tė hahen nga njė lugė e kafesė nė bark tė zbrazėt, nė esėll.
Ps: Pata rastin qė nė njė bisedė spontane ta dėgjoja njė dibranė qė ka pasur probleme me njė vajzė shtatėvejēare, qė lėngonte nga pagjakėsia. Siē pohonte ai, nuk kishte lėnė kund mjek pa e dėrguar pėr shėrimin e pagjakėsisė, por s'kishte arritur asgjė. Mė nė fund e kėshilluan qė ta dėrgoj nė Bullgari te njė mjek nga Sofja. Pasi ia pat dėrguar analizat dhe pasqyrėn e gjakut, mjeku e kėshilloi tė sėmurėn qė tė hajė bakllavė me arra. Vajza, sipas recetės sė tillė, ėshtė shėruar nga pagjakėsia, ėshtė rritur dhe ka krijuar familje.
Hurma nė mjekėsinė popullore pėrdoret po thuajse tė gjitha pjesėt e kėsaj bime: frutat, gjethet, degėt. Hurma, nėse pėrdoret si pemė, ndihmojnė nė shėrimin e sėmundjes sė pagjakėsisė si dhe tė dobėsimit tė pėrgjithshėm tė ndonjė sėmundje.
Kura me hurma kėshillohet qė tė pėrdoret ēdo ditė nga 6-15 kokrra tė pjekura njė orė para ose pas gjumit. Kura vazhdon 15 ditė deri nė 25 ditė.
Frutat e lajthisė pėrdoren pėr tė sėmurėt qė kanė organizėm tė dobėsuar dhe anemikė, si dhe pėr gratė shtatėzėna.
Nė mjekėsinė popullore pėrdoren frutat e mandarinės, lėvozhgat e frutave, gjethet dhe lulet. Janė tė pasura me vitamina A, B, C dhe me sheqerna. Kanė sasi tė mėdha tė hekurit dhe pėrbėjnė ushqim shumė tė pėrshtatshėm pėr pastrimin e gjakut dhe pėr luftimin e pagjakėsisė.
Kura me mandarina vazhdon tė pėrdoret 20-25 ditė, duke pėrdorur ēdo ditė nga 10-15 kokrra ose edhe mė shumė.
Lėvozhgat e frutave, gjethet dhe lulet kanė po ashtu pėrdorime si tė portokallit, duke i pėrgatitur nė formė tė ēajit.

 

 

 

 


KENI BESIM TE MJEKĖT

Gjetja me kohė e sėmundjes sė bronkitit dhe tė astmės, para se tė pėrhapet e tė shndėrrohet nė diēka mė tė rrezikshme, gjasat pėr shėrim e shpėtim janė dukshėm mė tė sigurta. Ka tė sėmurė qė i nėnēmojnė mjekėt, shpesh duke u shprehur:"As mjekėt nuk vlejnė pesė para, kėrkojnė analizė pas analize dhe kontrolla shpesh tė panevojshme, punojnė pak me publikun dhe zotohen mė shumė nė jetėn private dhe mė pak nė atė shkencore!". Akuzat qė iu bėhen mjekėve s'janė me vend. Por, populli ē'mendojnė? Disa kanė besim te mjekėt, se ata punojnė me pasion pavarėsisht nga kushtet sanitare qė mungojnė, ndėrsa njė pjesė nuk kanė besim te mjekėt, qė mendojnė mė shumė pėr interesat e tyre, sesa pėr shėndetin e tė sėmurėve. Ka edhe mendime tė tilla se mjekėt janė pak tė pėrgatitur. Kjo "sėmundje e pėrgojimeve" nuk ėshtė e sotme. Ajo vazhdon dhe jeton edhe sot e kėsaj dite, por gjithsesi duhet tė gjenden forma e mėnyrė shkencore pėr t'i ndihmuar tė sėmurėt.
Edhe Nikolla Koperniku nė kohėn e tij nisi tė merrej me mjekėsi mesjetare. Pasi e studioi, pėrveē tė drejtės kishtare, me pasion studjoi edhe mjekėsinė pėr herė tė dytė, ku nė kohėn e tij bėri edhe shumė receta popullore, tė barnave mjekuese, tė cilat edhe sot e kėsaj dite i njeh dhe e pranon bota e qytetėruar. Ndėr tė tjera, ai thotė edhe kėtė se uji i nxehtė ndihmon nė kurim...!
Pėrhapja e sėmundjes sė bronkitit dhe tė astmės, me pėrdorimin e kurave shėruese, do tė mėnjanohet vetėm me kujdesin personal tė tė sėmurėve, duke iu pėrmbajtur kėshillave dhe rregullave tė tjera qė i kėrkon koha e shėrimit. Emėrorja e tė sėmurėve ėshtė e gjatė, por ajo mund tė zvogėlohet nė dobi tė tė dyshimtėve! Ata s'i le kureshtja tė qetė! Njohja e vet bimėve mjekėsore dhe e efektshmėrisė sė tyre, si dhe pėrdorimi masiv i kėtij burimi natyror nė shėndetėsi, kanė rėndėsi tė madhe ekonomike. Bimėt mjekėsore dhe mjekimi me to, duhet vlerėsuar mirė si mjete me vlera tė mėdha qė ndihmojnė nė plotėsimin e njė pjese tė rėndėsishme tė nevojave tė medikamenteve tė shėrbimit mjekėsor . Tė sėmurėt shpesh i lexojnė shkrimet e tilla aktuale dhe cilėsore, por kur duhet vėnė nė praktikė mėnyrėn e shėrimit si dhe kėshillat e mjekut, hamenden dhe harrojnė ndihmesėn e tė tjerėve nė krizat pėrkatėse.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

LITERATURA

Papadhopulli, Gaqo: "Bimėt mjeksėsore tė Shqipėrisė", Tiranė, 1976
Kokollari P. - Sima Z. - Xinxo P. "Bimėt mjekėsore nė familje", Tiranė, 1980
Dr. Trebicka Th. Gaqo: "Mjekėsi pėr tė gjithė", Prishtinė, l988
Dr. Tucakov, Jovan: "Lecenje biljem", Beograd, 1986
"Pemėt nė mjekėsinė popullore" (bashkėautorė), Prishtinė, 1989
Sejdiu, Shefki: "Fjalor etnobotanik i shqipes", Prishtinė, l984
Ulaj, Idriz: "mjekėsi popullore botėrore" (receta tė zgjedhura), Prishtinė,1994
Ndoja Hysni: "Mjeksėsia popullore, kulturė e lashtė nė shėrbim tė shėndetit" (receptura), Apollonia, 1995
Revista dhe gazeta tė ndryshme

 

 

 

 

 

 

 


FJALA E RECENSUESIT

Doracaku i pėrgatitur nga Halil Kajtazi "Shėrimi i bronkitit kronik dhe i astmės", ėshtė shkruar me njė gjuhė mjaft tė thjeshtė dhe tė kuptueshme. Duke pasur parasysh bazėn shkencore tė pėrpilimit tė kėtij doracaku, mendoj se i ėshtė pėrshtatur nevojave tė tė sėmurėve lidhur me pėrdorimin e barit shėrues qė pėrgatit ai. Ndėrsa pėrdorimi i tė dhėnave pėr sėmundjet adekuate, qė ka bėrė hulumtimin e bimėve tė ndryshme natyrore, pėr mua ėshtė ēėshtje e panjohur, por e vlefshme, sepse pėr hėrė tė parė jam ndeshur me njė material qė mė ka ofruar njohuri tė tilla.
Mendoj se pėr popullin e Kosovės, por edhe me gjerė, mėnyra natyrore e mjekimit tė organizmit me barna tė pėrgatitura nga barishtet, ka rėndėsi mjaft tė madhe dhe, puna e autorit me tė sėmurėt e tij ėshtė mjaft e vlefshme dhe vlen tė inkurajohet.
Autorit i dėshiroj suksese tė m tejme dhe kurajo nė shkrimet e tij, duke konsideruar se ky lloj doracaku do tė kontribuojė dhe do tė pėrparojė mjekėsinė popullore dhe mė gjerė.

                                                                                 Dr. Meritė Emini

 

 

 

MOS HARRONI!

Pėr tė sėmurėt nga astma kėshillohet qė porsa tė zgjohen nė mėngjes ta pijnė nga njė gotė ujė tė freskėt nė esėll, pastaj barin shėrues, si dhe tri herė nė ditė ēaj, pas ngrėnies, duke e ėmbėlsuar me mjaltė.
Astmatikėt rreptėsisht duhet tė mos pėrdorin duhanin, kafenė, ēajin e rusit, alkoolin, lėngjet e gazuara, vezėt, kėrpu-dhat, domatet, prodhimet e qumėshtit, mishin e peshkut, mish tė fėrguar ( qoftet dhe ēdo lloj mishi tė skarės dhe tė konservuar), lėkurėn e mishit tė pulės, mushkėritė si dhe ushqimin me shumė yndyrė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PĖRMBAJTJA


Hyrje 3
Shėnime pėr tė sėmurėt 4
Mendimi i mjekut popullor 12
Sėmundjet e organeve tė frymėmarrjes 13
Shėrimi i bronkitit kronik dhe i astmės 15
Kolla paraljamėruese e bronkitit  20
Mėnyra e luftimit tė sėmundjes  22
Pasojat e bronkitit kronik dhe tė astmės  30
Lufta kundėr kancerit ėshtė detyrė e tė gjithėve  33
Pėrdorimi i kurės tė barit shėrues 34
Tė dhėna mbi bimėt dhe shėrimi me to 36
Frutat e pemėve ndihmojnė shėrimin  44
Keni besim te mjekėt 49
Literatura  52
Fjala e recensuesit  53
Mos harroni!  54
Pėrmbajtja  55

 


 

   

 


Kostenlose Webseite von Beepworld
 
Verantwortlich für den Inhalt dieser Seite ist ausschließlich der
Autor dieser Homepage, kontaktierbar über dieses Formular!